Taupo kitų sveikatos sąskaita
Lietuvoje žmogus, sergantis išsėtine skleroze, ne visada laiku gauna gydymą. Nors ligos progresavimui slopinti naudojami imunomoduliatoriai – beta interferonai – ne taip seniai pradėti kompensuoti ligoniams taikant gydymą pagal tarptautinius gydymo algoritmus, manoma, jog ši metodika nėra labai gera.
Pagal ją, ligoniai, kuriems magnetinio rezonanso tyrimu diagnozuojama išsėtinė sklerozė, brangius kompensuojamuosius vaistus tegali pradėti gauti tik maždaug po dvejų metų, nors tokiems ligoniams svarbi kiekviena diena.
Apie tai prabilusi panevėžietė Loreta Z. (redakcijai moters vardas ir pavardė yra žinomi) piktinasi, kad Vyriausybė bando taupyti pinigus savo šalies gyventojų sveikatos sąskaita. Apie tokią tvarką moteris sako išgirdusi tik šiais metais.
Anot jos, išsėtinės sklerozės gydymas beta interferonais visame pasaulyje taikomas seniai. Tik biurokratinėje Lietuvoje jis atsirado palyginti neseniai: iš pradžių ligoniams tekdavo po 5–6 metus laukti eilėje, kol gaudavo šį kompensuojamąjį vaistą, o dabar jis kompensuojamas visiems sergantiesiems, jei tik nustatoma, kad ligą dar galima pristabdyti.
Žodį „visiems“, kaip teigia pašnekovė, galima laikyti sąlyginiu, nes teritorinės ligonių kasos ėmė itin kontroliuoti gydytojus, kad tik šie išrašytų kuo mažiau tų vaistų. Ir suprantama: 3 mėnesių gydymo kursas valstybei atsieina apie 10 tūkst. litų.
Nuėjo kryžiaus kelius
Loreta Z. spėja, jog sustiprinta kontrolė medikams pradėta taikyti Vyriausybei susizgribus, kad per daug išleidžiama pinigų tiems, kurie serga išsėtine skleroze.
„Galbūt buvo tikėtasi mažo ligonių skaičiaus, o paaiškėjo, kad jų yra kur kas daugiau. Juk Lietuvoje minėta liga, mano žiniomis, serga per 2 tūkst. jaunų žmonių. Ši liga dažnai pasireiškia dvidešimtmečiams ir netgi jaunesniems“, – tvirtina panevėžietė.
Pati 35 metų Loreta diagnozę, jog serga išsėtine skleroze, netikėtai sako išgirdusi prieš 5 metus. Kai po vaiko gimimo ėmė silpnai matyti viena akimi, ji nė neįtarė, kad tai gali būti pirmieji ligos požymiai. Vėliau, kai regėjimas pasitaisė, 12 metų moteris pasakoja gyvenusi normaliai. Tačiau prieš kelerius metus pajuto, kad ėmė silpti kojos.
Ėmusi ieškoti šio reiškinio priežasties, panevėžietė apsilankė pas daugybę specialistų mūsų mieste, bet ligos, pasak jos, niekas taip ir nenustatė. Negana to, viena gydytoja ją net išvadinusi aferiste, ieškančia ligos, kad nereikėtų dirbti.
Išsėtinė sklerozė, anot moters, jai buvo diagnozuota Vilniuje atlikus magnetinio rezonanso tyrimą, kuris neginčijamai įrodė, kad ji serga šia liga. Pašnekovė teigia nuėjusi kryžiaus kelius, kol išsirūpino kompensuojamus beta interferonus.
Vaistus jai išrašo Kauno medikai, nes panevėžiečiai to daryti negali. Be to, po patirto pažeminimo Loreta Z. sako nebenorinti turėti nieko bendro su Panevėžio neurologais.
Pasikeitimų nėra
Moteris nerimauja ne dėl savęs, bet dėl kitų. Norint išsitirti magnetiniu rezonansu eilėje, anot jos, tenka laukti apie metus, o kompensuojamieji vaistai skiriami dar po 2 metų, ligonis praranda 3 jo sveikatai svarbius gyvenimo metus.
„O sveikata per tą laikotarpį blogėja. Kai atsisėdi į invalido vežimėlį, tada jau tie vaistai padėti nebegali.
Gydytojai skirti vaistų anksčiau negali, nes, jų tvirtinimu, tokie yra įstatymai. Aišku, kad įstatymus leidžia tie, kurie išsėtine skleroze neserga. Jie taupo mūsų sveikatos sąskaita, nors ligai progresavus tokių ligonių išlaikymas valstybei atsieina kur kas brangiau“, – mano Loreta Z.
Plačiau skaitykite kovo 15 d. „Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
A.Repšio nuotr. Panevėžio TLK direktoriaus pavaduotoja
medicinai R.Venckienė tikina, jog valstybė netaupo lėšų sergančiųjų išsėtine
skleroze sveikatos sąskaita.
