Mažesnę elektros energijos kainą užtikrintų ir spartesnė vėjo energetikos plėtra.
Per pastaruosius penkerius metus kuras pasaulyje kasmet brango po 15 proc., prognozuojama, kad jo kaina ir toliau kasmet augs bent po 5 proc. per metus. Tai nerimą kelia labiausiai nuo energetinių išteklių kainos priklausomiems sektoriams – transportui, pramonei ir statybai. Pasak ekspertų, vienintelė galimybė sušvelninti padėtį – jungtis prie elektros jungčių su Lenkija ir Švedija, pasistatyti suskystintų dujų terminalą ir patiems gaminti atominę energiją.
Audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovė „KPMG Baltic“ pristatė pirmąjį Lietuvos verslo pažeidžiamumo energijos išteklių kainų pokyčiams tyrimą.
„Tyrimo rezultatai parodė, kad brangstant energijos ištekliams, pagrindiniai Lietuvos ekonomikos sektoriai – pramonė, statyba, transportas yra ypač pažeidžiami, nes kainai augant, gerokai išauga energijos išteklių sąnaudos, kurios gali žymiai paveikti įmonės pelningumą. Norėdamos kompensuoti pelningumo sumažėjimą, įmonės priverstos didinti kainas, o tai mažina Lietuvos įmonių konkurencingumą“, – sako „KMPG Baltics“ partneris Rokas Kasperavičius.
Tyrimas parodė, kad Lietuvoje nuo 2003 metų tiek šilumos, tiek elektros energija pabrango apie 75 proc., prognozuojama, kad kuras pasaulyje toliau brangs 5 proc. kasmet ir 2011-2016 laikotarpiu pabrangs maždaug 27 proc.
„KPMG“ analitikai įvertino tris galimus scenarijus ūkiui. Jei išsipildytų optimistinis scenarijus ir kuras per minėtą laikotarpį brangtų tik 15 proc., Lietuvos ūkio sektorių energijos ištekliams skiriamos sąnaudos per metus išaugtų 14 proc. arba 650 mln. litų.
Realistinio scenarijaus atveju, įmonių energijos ištekliams skiriamos sąnaudos per metus vidutiniškai padidėtų 22 proc. arba 1 mlrd. litų. Tačiau jei išsipildytų pesimistinės prognozės ir kuras brangtų 50 proc., verslo energijos ištekliams skiriamos sąnaudos per metus padidėtų vidutiniškai 41 proc. arba 2 mlrd. litų.
„Lietuvos verslas ypač priklausomas nuo energijos išteklių kainų svyravimų, o riziką dar labiau didina energetinė priklausomybė nuo vieno energijos šaltinio“, – sako R. Kasperavičius.
Eksperto teigimu, Lietuvai gyvybiškai svarbu didinti energijos šaltinių pasirinkimo įvairovę ir tęsti elektros jungčių su Lenkija ir Švedija projektus bei pasistatyti suskystintų gamtinių dujų terminalą.
„Be to, svarbu plėtoti savus energijos gamybos pajėgumus – tęsti Visagino atominės elektrinės projektą ir kartu plėtoti atsinaujinančius energetikos šaltinius – biomasę, vėjo energetiką“, – sako R. Kasperavičius.
