Vargingesnių šalių gyventojams pabrangęs maistas gali tapti tiesiog nebeįperkamas.
Maisto kainos pasaulyje kiekvieną mėnesį palypėja vis į naujas aukštumas. Vasarį kainos didėjo jau aštuntą mėnesį iš eilės, skelbia Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija. Jos duomenimis, vasarį maisto kainų indeksas buvo aukščiausias nuo 1990 metų, kai buvo pradėtas skaičiuoti.
Vasarį, palyginti su sausiu, didėjo visų pagrindinių maisto produktų kainų indeksai, išskyrus cukrų. Taigi supanikavusių Lietuvos pirkėjų lūkesčiai, kad cukrus parduotuvėse tuoj kainuos dvigubai brangiau, bent jau artimiausiu metu neišsipildys.
Tačiau net ir šiek tiek sumažėjęs cukraus kainų indeksas išlieka apie 16 proc. didesnis nei prieš metus. Mėsos vidutinės kainos pasaulyje per metus išaugo beveik penktadaliu, aliejaus ir riebalų – 65 proc., pieno produktų – penktadaliu, o grūdų – 55 procentais.
Maisto ir žemės ūkio organizacija prognozuoja, kad šiemet ir toliau išliks įtampa tarptautinėse grūdų rinkose, nes pernai sumažėjo grūdų derlius, o jų paklausa auga. Tiesa, Maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO) prognozuoja, kad šiemet kviečių derlius pasaulyje bus jau 3 proc. didesnis.
Išaugęs derlius turėtų sumažinti įtampą dėl maisto kainų, bet nerimą kelia naftos kainos. „Netikėtas naftos kainų šuolis galėtų dar pabloginti ir taip pavojingą situaciją maisto rinkose“, – įspėja MŽŪO Prekybos ir rinkos departamento direktorius Davidas Hallamas.
Kiek mažesnis maisto kainų šuolis buvo 2008 metais, o 2009-aisiais jos sumažėjo.
Brangstantį maistą galima įvertinti dvejopai. Viena vertus, kuo didesnės kainos, tuo daugiau užsidirba eksportuotojai. Tai naudinga ir Lietuvos maisto pramonės įmonėms, kurios didelę dalį savo produkcijos eksportuoja. Pavyzdžiui, 2008 metais pasaulyje pabrangus pieno produktams, iš eksporto užsidirbo ir Lietuvos pieno perdirbėjai.
Tačiau čia iškyla kita problema: pabrangus produkcijai eksporto rinkose, kainos didėja ir vidaus rinkoje. Tuo galėjo įsitikinti ir pirkėjai Lietuvoje. Dar opesnė problema yra maisto kainos mažiau išsivysčiusiose šalyse. Jų gyventojai didžiąją savo pajamų dalį išleidžia maistui, tad pakilus kainoms dalis žmonių gali tiesiog atsidurti ties bado riba.
