Gyventojai, galintys reguliuoti šildymą, gauna mažesnes sąskaitas.
Pigiausiai būstų šildymas kainuoja Tauragės, Utenos, Ignalinos ir Molėtų rajonų savivaldybėse, brangiausiai moka Neringos ir Prienų, Pakruojo ir Kazlų Rūdos rajonų gyventojai.
Komunalinių paslaugų tarifai kai kuriose šalies savivaldybėse skiriasi daugiau nei du kartus. Analizę atlikę „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai sako, kad didžiausią įtaką šiems skirtumams turi naudojamo kuro rūšis, sistemų būklė, aptarnaujamų namų ūkių skaičius bei tiekėjų prisiimti finansiniai įsipareigojimai, ir primena, kad įtakos sąskaitų dydžiui turi ir patys vartotojai.
Biokuras pigesnis už dujas
Šilumos tarifai Lietuvoje svyruoja nuo 18,6 ct/kWh iki 39,24 ct/kWh. Pigiausiai būstų šildymas kainuoja Tauragės, Utenos, Ignalinos ir Molėtų rajonų savivaldybėse, brangiausiai moka Neringos ir Prienų, Pakruojo ir Kazlų Rūdos rajonų gyventojai.
Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje, teigė, kad skirtumus labiausiai lemia naudojama energetinių išteklių rūšis. „Išteklių kaina nepavaldi šilumos ir karšto vandens tiekėjams, tačiau kita sudedamoji tarifų dalis – amortizacinės išlaidos – gali būti reguliuojama. Be to, įtakos tarifams dėl masto ekonomijos turi tiekėjo įmonės dydis, kitaip tariant, aptarnaujamų namų ūkių skaičius. Ne mažiau svarbu ir tiekėjų sukaupti ar prisiimti finansiniai įsipareigojimai, kurių padengimą įmonės perkelia vartotojams arba su jais dalijasi“, – vardija ekspertė.
Naudojamų energetinių išteklių kaina sudaro net iki 70 proc. galutinio tarifo. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos duomenimis, biokurą ir gamtines dujas naudojančių įmonių taikomi tarifai gali skirtis net iki dviejų kartų. Tai patvirtina gana žemi tarifai Tauragėje, Molėtuose, Ignalinoje, Šilalėje, kur daugiausiai naudojamas biokuras. Tuo tarpu tose vietovėse, kur šildymui naudojamos gamtinės dujos (pavyzdžiui, Prienuose, Akmenėje, Pakruojyje, Joniškyje), gyventojai moka daugiau.
Svarbi ir savivaldybės bei joje naudojamų išteklių geografinė padėtis. Kai kurios savivaldybėse veikiantys tiekėjai (ypač naudojantys biokurą) išteklius turi šalia, kitiems gi tenka patirti dideles transportavimo sąnaudas. Būtent dėl to Neringos savivaldybėje šilumos ir šalto vandens tarifai yra didžiausi šalyje.
Laipsnis šalčio kainuoja 13,8 lito
Už šaltą vandenį mažiausiai moka Vilniaus miesto savivaldybės gyventojai (4,22 lito už kub. m), o daugiausia – gyvenantys Neringoje bei Pagėgių ir Pakruojo rajonuose (atitinkamai 10,7 ir 9,7 Lt/kub. m). Už karštą vandenį daugiausia moka Trakų savivaldybės gyventojai, kuriems vienas kubinis metras atsieina 29 litus, mažiausiai – jonaviškiai bei uteniškiai. Jiems karšo vandens kaina nesiekia 17 Lt/kub. m.
Galutinę sąskaitą už suteiktas paslaugas lemia ne tik tarifai, bet ir suvartojimas. Butų, kuriuose galima reguliuoti šildymą, gyventojai gali valdyti suvartojamą šilumos kiekį, tačiau ir jų sąskaitų dydžiai priklauso nuo oro temperatūros lauke.
„Vidutinei mėnesio temperatūrai lauke svyruojant apie nulį laipsnių, 1 kvadratiniam metrui apšildyti Vilniaus mieste sunaudojama 20 kWh. Jei buto plotas yra, pavyzdžiui, 60 kv. m., mėnesio sąskaita sieks 276 litų. Temperatūrai vienu laipsniu nukritus, šilumos sąnaudos išauga 1 kWh/kv. m. Minėto buto atveju tai reikštų papildomus 13,8 lito per mėnesį“, – skaičiuoja O. Bložienė.
Sąskaitoms už šildymą didelę įtaką daro ir būsto būklė. Senos statybos daugiabučiuose su prasta šilumos izoliacija apšildyti 1 kv. m kainuoja net trigubai daugiau nei kokybiškuose naujos statybos būstuose. Pavyzdžiui, Vilniuje už standartinio 60 kv. m ploto buto, esančio sename prastos būklės daugiabutyje, šildymą tenka mokėti 570 litus. Šilumą taupančiame pastate sąskaita sumažėtų iki 192 Lt (2010 m. gruodžio mėn. sąlygomis).
Siekiant sumažinti sąskaitas už komunalines paslaugas, anot ekspertų, reikalinga sprendimų visuma, apimanti gyventojų pastangas didinti šilumos izoliaciją, rūpestingai eksploatuoti sistemas, taupiai vartoti išteklius. „Siekis pereiti prie pigesnių energetinių išteklių bei didinti konkurenciją tarp tiekėjų yra labai svarbus. Tai galėtų padėti sukurti vartotojams galimybę rinktis bei, tikėtina, mažintų paslaugų kainą“, – sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje O. Bložienė.
