Žvėrelių nerasta
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) aiškinasi aferą, valstybei galėjusią atnešti beveik pusės milijono litų nuostolį. Įtariama, kad vienos didžiausių šalies draudimo kompanijų „Lietuvos draudimas“ aukštas pareigas užėmęs darbuotojas sutarė su trijų bendrovių atstovais apdrausti nesamus, vėliau neva kritusius brangiakailius žvėrelius. Kompensuoti „Lietuvos draudimui“ dalį įmonėms išmokėtų draudimo išlaidų turėjo Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos. Manoma, kad aferos metu „suvaikščioję“ pinigai turėjo nubyrėti ir į neegzistavusius žvėrelius apdraudusių įmonių vadovų kišenes, ir į „Lietuvos draudimo“ atstovo.
FNTT pareigūnų akiratin pakliuvo „Lietuvos draudimo“ bendrovės šiaurės regiono padalinio direktorius Juozas Trečiokas bei trijų Panevėžio rajone registruotų įmonių vadovai, tarpusavyje susiję giminystės ryšiais: „Žvėrys LT“ direktorė penkiasdešimt vienerių metų Virginija Skukauskienė, jos sūnus, bendrovės „Penki nuliai“ vadovas trisdešimtmetis Donatas Skukauskas ir bendrovės „Vixena“ direktorė keturiasdešimt ketverių metų Gražina Kučinskienė.
Įtariama, jog jie per kelis mėnesius „Lietuvos draudimo“ kompanijoje apdraudė Panevėžio rajono Žibartonių ir Radviliškio rajono Pavartyčių kaimuose tariamai auginamas audines. Pareigūnams užkliuvo, jog iš 108 tūkstančių 674 apdraustų brangiakailių žvėrelių didesnė dalis išvis net neegzistuoja. Išsiaiškinta, kad Pavartyčiuose 39 tūkstančius 764 audines augino tik bendrovė „Vixena“, „Žvėrys LT“ turėjo tik aštuonias meškėnų pateles, o „Penki nuliai“ žvėrelių iš viso nelaikė.
Kompensacija – iš valstybės
Bendra žvėrelių apdraudimo suma įtariamai suklastotuose dokumentuose nurodyta apie 18 milijonų 300 tūkstančių litų. Vienas gyvūnas buvo apdraustas 150–170 litų. Manoma, jog dokumentai buvo suklastoti – nurodytas netikras gyvūnų amžius ir skaičius. Tyrimo duomenimis, pirmus du mėnesius įmonės „Lietuvos draudimui“ įmokas mokėjo. Esą vėliau audinės pradėjo kristi. Tiesa, kad nekiltų įtarimas, ne visos iš karto. Kitaip būtų tekę nurodyti, kur išvežama brangiakailių dvėseliena. Apie tariamus nuostolius bendrovių vadovai vis pranešinėjo gyvūnus apdraudusiai kompanijai „Lietuvos draudimas“.
Pareigūnai aiškinasi, ar J.Trečiokas žinojo apie apdraustų žvėrelių kritimo aktų suklastojimą ir kodėl „Lietuvos draudimo“ Panevėžio skyriaus darbuotojai iš pat pradžių nematė ir neskaičiavo draudžiamų žvėrių.
Pagal sutartį su trimis bendrovėmis „Lietuvos draudimas“ už neva nustipusius gyvūnus privalėjo kompensuoti daugiau nei 705 tūkstančius litų. Žemės ūkio ministerijos sudarytos draudimo įmokų kompensavimo taisyklės nurodo, kad žvėrių kritimo atveju 50 procentų išmokėtos sumos draudimo bendrovei privalo kompensuoti NMA. Manoma, jog būtent J.Trečiokas liepė savo kolegoms kreiptis į agentūrą, kad jo darbovietei iš nacionalinio biudžeto grįžtų apie 404 tūkstančius litų.
NMA apgauti neliko – apie galimą finansinę aferą tyrimą pradėję FNTT pareigūnai pranešė. FNTT tyrimo galutinių rezultatų nesulaukę agentūros atstovai situacijos nekomentuoja. „Lietuvos draudimo“ atstovai atsakė lakoniškai: „Apie vykdomą tyrimą bendrovė „Lietuvos draudimas“ žino ir bendradarbiauja su FNTT. Laukiam tyrimo galutinių rezultatų.“
Susisiekti su tarsi akylai saugomu J.Trečioku nepavyko, neišduota, ar vyriškis toliau liks savose pareigose. „Sekundės“ žiniomis, apklausiamas vyriškis savo kaltę neigė, viską suvertė „neapdairumui“.
Įtarimų daugiau
Visoms trims teisėsaugos akiratin pakliuvusioms bendrovėms paskelbtas bankrotas, dalį jų turto ketina perimti paskolas suteikę bankai. Tariamus gyvūnėlius neva auginančios fermos Žibartoniuose ir Pavartyčiuose uždarytos, jas saugo samdomų apsaugos tarnybų darbuotojai. FNTT Panevėžio apskrities skyriaus viršininkas Arnas Urbanavičius „Sekundę“ informavo, jog dėl galimos aferos pradėtas tyrimas, įtariamieji apklausti.
„Mūsų tarnyba tas bendroves stebėjo jau anksčiau. Vienas iš įmonės vadovų jau buvo teistas, tyrimas buvo pradėtas ir dėl apgaulingai tvarkomos buhalterijos. Aiškinantis šias nusikalstamas veikas, mūsų operatyvinei grupei įtarimai kilo ir dėl draudimo. Užkliuvo, kad apdraustų žvėrelių tiesiog nesimato“, – sakė A.Urbanavičius.
Plačiau skaitykite 2009 m. liepos 31 d.
„Sekundėje“.
Justė BRIEDYTĖ
