Finansų ministerija nesvarsto galimybės mažinti bent jau benzino akcizą.
Kasdien – po naują degalų kainų rekordą. Su tokia padėtimi vairuotojams tenka tik susitaikyti ir laukti, kol pasaulyje atpigs naftą, nes galimybių mažinti akcizus Finansų ministerija nemato.
Penktadienį (kovo 4 d.) degalų kainos pasiekė naujas aukštumas – benzinas didžiuosiuose degalinių tinkluose kainavo po 4,61–4,63 lito už litrą, o dyzelino kainos svyravo nuo 4,31 iki 4,34 lito už litrą.
Kainos kyla ir gretimose valstybėse. Tiesa, latviai ir estai už benziną vis dar moka apie 30 centų pigiau. Degalinių tinkle „Lukoil” Latvijoje litras benzino kainavo 0,872–0,882 lato (4,26–4,31 lito), o dyzelinas – 0,877–0,887 lato (4,28–4,33 lito). To paties tinklo Estijoje degalinių švieslentėse degė atitinkami skaičiai: 1,244–1,252 euro (4,29–4,32 lito) ir 1,299–1,307 euro (4,48–4,51 lito).
Degalų pardavėjai ne kartą tvirtino neturintys galimybių sumažinti kainų, nes didžiąją dalį vairuotojų sumokamų pinigų pasiima naftos perdirbėjai ir valstybė. Mūsų šalies Vyriausybei priekaištauta, kodėl ji nustatė didesnį benzino akcizą nei reikalauja Europos Sąjunga. Minimalus benzino akcizas turi siekti 1240 litų už toną, o Lietuvoje jau porą metų taikomas akcizas – 1,5 tūkst. litų už toną.
Apie akcizų benzinui mažinimą siūlo pamąstyti ir „DnB Nord“ banko ekonomistas Rimantas Rudzkis. „Manyčiau, kad šioje situacijoje svarstytinas benzino akcizo sumažinimas, nes Lietuvoje jis yra kiek aukštesnis nei Europos Sąjungoje nustatytas minimumas. Šiaip tai Vyriausybei mažai džiaugsmo, kai akcizai mažinami, nes mažėja įplaukos, bet iš kitos pusės, kada degalų kainos labai aukštos, dar labiau padidėja kontrabanda iš kaimyninių šalių“, – Lietuvos radijui sakė R.Rudzkis.
Anot jo, mažesni akcizai padėtų mažinti kontrabandos mastus, tad Vyriausybė galbūt nieko neprarastų, o žmonės galėtų įsigyti šiek tiek pigesnių degalų. Tačiau Finansų ministerija (FM) pakartojo, kad Lietuvoje nėra svarstoma galimybė mažinti akcizus.
Mėginimai „pasivyti“ dėl brangstančios naftos augančias degalų kainas, mažinant akcizus, anot FM, yra visiškai netinkami: „Tai tikrai neužtikrina, kad naftos kainos ir toliau neaugs, kad prekybos grandyje nebus pasinaudota mažesniu tarifu siekiant gauti didesnį pelną“. Be to, sumažėjusios pajamos iš akcizų mažina kelių programos, iš kurios finansuojamas kelių tiesimas ir remontas, lėšas.
„Vadinasi, dėl galimo trumpalaikio kainos sumažėjimo keletu centų būtų aukojama kelių kokybė. Ar tikrai vairuotojai ir vežėjai būtų tuo suinteresuoti?“ – retoriškai klausia FM atstovai.
Tiesa, FM stebina ir degalų pardavėjų greita reakcija į staiga išaugusias naftos kainas – jau tą pačią dieną švieslentėse įsižiebia didesni skaičiai, nors, labai abejotina, ar spėjama tą pačią dieną pagaminti benzino iš brangesnės naftos.Tačiau, jei naftos kaina staiga sumažėja – kainos degalinėse nėra mažinamos taip pat sparčiai, kaip buvo padidintos.
Tai, kad galutinei degalų kainai akcizo dydis nėra lemiantis veiksnys, anot FM, rodo paprasti faktai – 2009 m. kovą dyzelinui taikant 1140 litų už 1000 litrų, šie degalai degalinėse kainavo 2,93 lito, o 2011 m. vasario 28 d. dyzelinas kainavo 4,18 lito, o akcizas, beje – minimalus pagal ES reikalavimus (jo mažinti išvis nėra galimybių), buvo beveik 100 litų mažesnis – 1043 litų už 1000 litrų.
FM atliko ne vieną analizę ir padarė išvadą, kad sumažinus akcizą (kaip tai buvo padaryta dyzelinui 2010 metų rugpjūtį), galutinė kaina vartotojui sumažėjo gerokai mažiau nei turėtų dėl sumažinto mokesčio (vidutiniškai sumažėjo 8 centais, o turėjo sumažėti 22 centais).
Dar viena nuolat stebima tendencija – pagal Europos Komisijos skelbiamus duomenis, Lietuvoje parduodami degalai be mokesčių keliais ar net keliolika centų brangesni nei aplinkinėse valstybėse (antai vasario mėnesį benzinas A95 Lenkijoje be mokesčių buvo 22 centais pigesnis, o dyzelinas – 17 centų pigesnis nei Lietuvoje).
