„Brunello di Montalcino“ konsorciumo nariai populiarina Montalčino regione gaminamą vyną.
Ar Baltijos šalys gali būti svarbios vyndariams, kurių pagaminto vyno butelio kaina siekia šimtą ar kelis šimtus litų? Stefano Campatelli, Italijos „Brunello di Montalcino“ vyno konsorciumo generalinis direktorius, mano, jog taip.
1967-aisiais įkurtas „Brunello di Montalcino“ konsorciumas, vienijantis visus Montalčino regiono vyndarius, – unikalus atvejis net tokioje vyno kultūra garsėjančioje šalyje kaip Italija. Konsorciumo nariai populiarina visas keturias Montalčino srities vyno rūšis („Brunello di Montalcino“, „Rosso di Montalcino“, „Moscadello di Montalcino“ ir „Sant’Antimo“), nors tarpusavyje yra konkurentai.
Rūpintis šio vyno, kurių vardas žinomas ne vieną šimtmetį, apsauga vyndariams patikėjo ir Italijos Žemės ūkio ministerija, perleidusi konsorciumui šio regiono vyno apsaugos ir kontrolės funkcijas.
– Užsiminėte, kad konsorciumas buvo įkurtas siekiant apsaugoti Montalčino regiono vyną. Kokios buvo didžiausios grėsmės, nuo kurių reikėjo gintis?
– Svarbiausia buvo apsaugoti patį prekės ženklą. Kai jis patvirtinamas, gali atsirasti žmonių, norinčių jį nukopijuoti. Pavyzdžiui, Kalifornijoje vienas žmogus norėjo savo gaminamą vyną pavadinti „Brunello“. Buvo brazilai, kurie šiuo vardu siekė pavadinti batus. Italai savo ruožtu bandė pagaminti makaronus „Brunello“. Taigi mes, gamintojai, dirbame drauge su Italijos valstybe tam, kad būtume ginami. Mūsų vardas yra įregistruotas 60-yje pasaulio šalių, ir čia naudoti „Brunello“ vardo jau nebegalima.
S. Campatelli mato perspektyvų Baltijos šalyse.
– Tačiau konsorciumo nariai vieni kitiems yra ir konkurentai. Kaip pavyksta sudėlioti kolegų, siekiančių apsaugoti savo vyną, ir konkurentų modelius?
– Svarbiausias mūsų kaip konsorciumo narių tikslas yra apsaugoti prekės ženklą. Tačiau, be abejo, paskui rinkoje kiekvienas pats sau ieškosi vietos.
– Kokį įspūdį palieka apsilankymas Baltijos šalyse? Kaip čia suvokiamas jūsų vynas?
– Pirmą kartą į Lietuvą atvykome prieš dvejus metus, todėl tai laikome tik pačia bendradarbiavimo pradžia. Žinoma, tai labai maža rinka. Tačiau matome interesą tiek kalbant apie vyno vartojimą, tiek apie norą juo domėtis ir jį suprasti. Taigi manome, kad čia dirbti verta.
Esame suinteresuoti būti atstovaujami visame pasaulyje. Kaip kažkada sakiau, savo vyno norėtume parduoti visose pasaulio šalyse – tegu ir po butelį. Žinoma, mes tikimės, kad susidomėjimas Baltijos šalyse mūsų vynu augs. Šios teritorijos yra žinomos kaip šalys, kuriose žmonės vartoja alkoholinius gėrimus. Vyno kultūra dar nėra labai aukšta, bet jei šalis vartoja alkoholinius gėrimus, vadinasi, ji gali suprasti ir vyną.
– Užsiminėte, kad jūsų konsorciumo atstovaujami vynai yra brangūs…
– Taip, tačiau jie tikrai nėra brangiausi pasaulyje. Todėl mums puikiai sekasi parduoti juos Amerikoje, nes įkūnijame gerą kokybės ir kainos santykį. Nenorėjau minėti konkrečių šalių, bet iš tiesų, jei norėtumėte gerti kitos šalies tokios pat kokybės vyną, kaip mūsų „Montalcino“, tektų išleisti dvigubai ar trigubai daugiau. Pavyzdžiui, JAV geras „Brunello“ butelis kainuoja 60–70 JAV dolerių, o analogiškas jam Bordeaux kainuotų 200–300 JAV dolerių.
Tačiau nenorime sekti jokio kito vyno pavyzdžiu, žvalgytis į jį. Tikime savo produkto unikalumu, nes mūsų regionas, jo dirvožemis yra unikalus. Aišku, vartotojas turi nuspręsti, koks vynas jam patinka. Bet norime pasiūlyti tai, ką gali pasiūlyti mūsų žemė.
– Ko gero, naivu jūsų, italo vyndario, klausti, ką jums reiškia vynas, bet vis dėlto?
– Man vynas iš tiesų reiškia viską. Aš gimiau tarp vynuogynų, tiesiog negalėjau užsiimti niekuo kitu. Mano šeima taip pat visada gamino vyną, tik tai nebuvo „Montalcino“. Gal kai išeisiu į pensiją ir aš imsiu gaminti kokį savo vyną. Manau, anksčiau ar vėliau taip tikrai nutiks.
