Kraštutinumų nereikia
Vanduo sudaro beveik 70 proc. žmogaus kūno masės. Kai organizmui jo stinga, pablogėja visų organų veikla, nes jie negauna reikalingų maistingųjų medžiagų. Sutrinka inkstų darbas, todėl kaupiasi kenksmingosios medžiagos. Žmogus jaučiasi pavargęs, jam skauda galvą. Daugelis mano, kad taip yra dėl to, jog blogai išsimiegojo, ar visą kaltę suverčia stresui.
Kai vandens nuolat stinga, gali kamuoti vidurių užkietėjimas, inkstuose ir tulžies pūslėje gali atsirasti akmenų. Be to, krinta svoris, didėja kraujo klampumas, kyla kūno temperatūra, dažnėja pulsas ir kvėpavimas, pykina. Žinoma, visa tai turi įtakos ir žmogaus išvaizdai – sluoksniuojasi nagai, silpnėja plaukai, šerpetoja oda.
Tačiau kartais puolama į kitą kraštutinumą, nes manoma, kad kuo daugiau geri, tuo švaresnis bus organizmas – pasišalins nuodingosios medžiagos ir šlakai. Žinoma atvejų, kai moterys, iš kažkur sužinojusios, neva daug skysčių vartojant sumažės svoris, per dieną prisiversdavo išgerti šešis ir daugiau litrų vandens.
Per gausiai geriant pablogėja virškinimas, apsunkinami inkstai, širdies ir kraujagyslių sistema, sutrinka raumenų veikla, greit pavargstama. Inkstai ir prakaito liaukos iš organizmo pašalina ne tik šlakus, bet ir reikalingas medžiagas.
Aukso vidurys
Kiek reikia kasdien suvartoti skysčių? Yra tokia formulė: 35-40 ml vandens 1 kg kūno svorio. Suaugusiam žmogui, sveriančiam 50 kg, per dieną reikia 1750-2000 ml skysčių. Tačiau būtina žinoti, kad į tą kiekį įeina ir tie skysčiai, kurie gaunami valgant sriubas, vaisius, daržoves. Aišku, kai karšta, kai dirbamas sunkesnis darbas, geriama daugiau.
Esant šaltesniam orui, organizmui skysčių reikia mažiau. Bet prasidėjus šildymo sezonui patalpose oro drėgnumas būna mažesnis, todėl nereikėtų pamiršti, kad organizmui gali pradėti trūkti vandens. Tad ir atėjus šalčiams vandens balansas neturėtų pakisti, nes organizmas turi sušildyti ir sudrėkinti įkvepiamą šaltą orą.
Kiek daugiau skysčių turėtų išgerti maitinančios krūtimi motinos – papildomai apie 1 l vandens per parą. Jei kankina pagirios, organizmas, kad greičiau išsivalytų, reikalauja skysčių, tada irgi jų suvartojama daugiau.
Sergant kai kuriomis ligomis, ypač kai pakyla temperatūra, taip pat norisi gerti. Tačiau ir čia būtinas saikas. Paprasčiausiai reikia suprasti savo organizmą ir skysčių vartoti tiek, kiek jis nori. Australų medikai teigia: sergant plaučių infekcinėmis ligomis ir geriant per daug vandens padidėja rizika, kad pabrinks smegenys.
Nei per karšti, nei per šalti
Vartojamų skysčių temperatūra gali būti įvairi. Rekomenduojama gerti ir šiltus, ir kambario temperatūros gėrimus. Manoma, kad geriausia, jei jų temperatūra būna nuo 18 iki 45 laipsnių šilumos.
Labai karšti gėrimai kenkia ne tik dantų emaliui. Jie stipriai suerzina ryklės, stemplės, skrandžio gleivinę. Jei karštas vanduo bus vartojamas ilgai, gali būti pažeidžiami kai kurie organai. Pavyzdžiui, mėgėjų karštesnės nei 62 laipsniai arbatos gali būti pažeista skrandžio sienelė. Todėl, nors ir būtų šalta, vertėtų gerti ne karštesnius nei 50 laipsnių gėrimus.
Yra besimėgaujančiųjų šaltais gėrimais. Vieni jų aiškina, kad išgėrus ką nors šalto sudeginama daugiau kalorijų, nes organizmas eikvoja nemažai energijos – turi sušildyti patekusį skystį, tad mažėja svoris. Kiti mano, kad šalti gėrimai labiau numalšina troškulį. Bet taip nėra. Iš tiesų – kuo daugiau geri šalto vandens ar gaiviųjų gėrimų, tuo labiau jauti troškulį. Jį numalšinti padeda beveik kūno temperatūros gėrimai, nes jie greičiau pasisavinami.
Seniai žinoma, kad išgėrus ką nors šalto organizmo temperatūra staiga sumažėja. Dėl to gali prasidėti balso stygų spazmai, balsas kuriam laikui gali dingti. Be to, didelė tikimybė, kad žmogus susirgs įvairiomis uždegiminėmis ligomis – nuo paprasčiausios slogos iki plaučių uždegimo.
Lediniai kokteiliai gali sukelti nemalonius pojūčius virškinamajame trakte. Taip ypač dažnai atsitinka tiems, kurių jautrus skrandis arba kurie serga įvairiomis skrandžio ligomis. Tokie gėrimai tam organui sukelia šoką. Šaltais gėrimais nepatartina mėgautis sergantiesiems reumatizmu, podagra, šlapimo pūslės ligomis. Dėl sumažėjusios kūno temperatūros tos ligos gali paūmėti.
Valgis ir gėrimas
Gydytojai paprastai nerekomenduoja gerti tuoj pat pavalgius. To ypač turėtų vengti turintieji antsvorio, nes maistas, atskiestas skysčiu, daug trumpiau užsibūna skrandyje, todėl žmogus greičiau jaučiasi alkanas. Be to, jei pavalgius įprantama daug išgerti, gali pradėti graužti rėmuo. Tad norintiesiems suliesėti ar besiskundžiantiesiems rėmeniu gerti reikia praėjus 2-3 val., kai pavalgoma.
Pirmiausia reikia nuryti 3-4 gurkšnelius, praėjus 20-30 min. dar tiek pat. Taip gurkšnojama, kol išgeriama stiklinė. Tiesa, yra keletas atvejų, kai pavalgius būtina atsigerti. Taip yra tada, kai maistas būna riebus, aštrus ar sausas. Tačiau tada nereikėtų vartoti kaloringų gėrimų. Geriausia pasirinkti mineralinį ar paprastą geriamą vandenį. Bet labiausiai tokį sunkiai virškinamą maistą tinka užgerti nesaldinta žolelių arbata.
Valgant įprastą maistą rekomenduojama skysčių negerti, nors jei norisi, galima gurkštelėti vieną du gurkšnelius. Suvalgius vaisių ar daržovių reikėtų negerti pusvalandį. Jei vartojamas kaloringas maistas, negerti patartina vieną dvi valandas, jei turintysis daug baltymų, nuo gėrimų reikėtų susilaikyti apie dvi valandas.
Vandenį, sultis ir kitus gėrimus geriausia išgerti likus 15-40 min. iki valgant. Tokia rekomendacija paaiškinama taip: išgėrus vanduo skrandyje išbūna 10 min., paskui patenka į plonąsias žarnas ir iš karto įsiurbiamas į kraują.
Troškulį gerai malšina arbata, nes ji skatina išsiskirti seiles, tad nustoja džiūti burna. Galima gerti vandeniu atskiestas vaisių ar daržovių sultis.
Jei mankštinantis išdžiūna burna, ją geriau tik paskalauti vandeniu, o gerti reikėtų tik pasibaigus mankštai ar treniruotei ir mažais kiekiais.
Parengė L.Žukaitė
