Kiekvieną pirmą mėnesio penktadienį įvairiuose miestuose bei miesteliuose laukiami sveikos gyvensenos propaguotojai už blaivią Lietuvą bėgti simbolinį trijų kilometrų atstumą. Akcija „Bėgimas už blaivybę“ vienus priverčia juoktis, kitus – susimąstyti ir prisijungti.
Tikėjosi atkreipti dėmesį
Ši idėja gimė Londone. Emigravęs jaunuolis pastebėjo, kad labai daug žmonių vartoja alkoholį, todėl blaivų gyvenimą nusprendė skatinti pilietine akcija. Iš pradžių jaunuolis bėgo vienas, tačiau dabar akcija plinta ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Toks renginys Panevėžyje pirmą kartą buvo organizuotas pernai rugsėjį. Bėgimo koordinatorius Donatas Golubevas teigia, kad idėja brendo ilgai.
„Tiek gyvenantys savo šalyje, tiek emigravę lietuviai depresiją malšina alkoholiu. Ir suaugusieji, ir nepilnamečiai vartoja svaigalus, o verslininkai iš to kraunasi pinigus. Norėjome atkreipti žmonių dėmesį, kardinaliai keisti požiūrį, mažinti girtavimą. Akcijos šūkis „Tik blaivi tauta gali išlikti“ pasako pagrindinę idėją“, – „Sekundei“ teigė D. Golubevas.
Bėgimui organizuoti daug lėšų neprireikė. Informacija buvo paskelbta socialiniame tinklalapyje „Facebook“, kreiptasi į Panevėžio sveikuolių klubą. Pirmą kartą bėgti susirinko 8 entuziastai, jie startavo Laisvės aikštėje.
„Kai kurie kritiškai žiūri į šią akciją, nes reikia ateiti, bėgti už kažkokią nepopuliarią idėją – blaivybę. Kitus atbaido atstumas – tris kilometrus gali įveikti ne kiekvienas“, – apie žmonių pasyvumo priežastis kalbėjo panevėžietis.
Atvėsus orams ir neatsiradus daugiau entuziastų, norinčių organizuoti bėgimą už blaivybę, akcija nebebuvo pakartota.
„Ją reikėtų tęsti. Tačiau gerą, nenešančią pinigų idėją sunku įgyvendinti. Yra palaikančių žmonių, tačiau reikia vieno, kuris aukotų savo laiką ir entuziazmą renginiui. Manau, kad vykstant tokioms akcijoms kyla Panevėžio, kaip miesto, kultūrinis prestižas“, – mintimis dalinosi D. Golubevas.
Viena iš pagrindinių akcijos taisyklių ta, kad nuolatinių organizatorių neturi būti, nes tai spontaniškas blaivybei ir sveikam gyvenimo būdui prijaučiančių žmonių savanoriškas susibūrimas. Todėl nuolat reikia renginyje pasiryžusiųjų dalyvauti. Bėgimo trukmė, maršrutas, nuotolis nėra niekur reglamentuoti, tai nusprendžia susirinkusieji į akciją. Susiklostė tradicija bėgti ne mažiau kaip tris kilometrus – tiek, kiek maždaug milijonų lietuvių yra pasaulyje.
Akcija – pavyzdys žmonėms
Bėgimo už blaivybę dalyvis rajono gyventojas Audrius Daukša tikina, kad akcija nenuvylė, o atšilus vėl prisijungtų prie bėgančiųjų. Sveiką gyvenimo būdą propaguojantis, joga užsiimantis panevėžiškis teigia, kad daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama ne tam, kiek nubėgta kilometrų.
„Svarbiausia – susirinkusiųjų būrelis. Įdomu susitikti su bendraminčiais, susipažinti. Šie metai paskelbti sveikatos, tad akcija prisideda ir prie sveikatingumo skatinimo“, – tikino bėgimo dalyvis.
Audrius palaiko akcijos idėją, tačiau mano, kad bėgimas turi būti organizuojamas atsižvelgiant ir į oro sąlygas.
„Manau, kad reikia vengti kraštutinumų – visai nebėgioti ir bėgioti dieną naktį. O bėgti per sniegą – slidu ir pavojinga. Tad manau, kad dabar akcijos organizuoti gal ir nereikėtų“, – kalbėjo jis.
A. Daukša pažymi, kad pilietinės akcijos Lietuvoje gana dažnai nesulaukia palaikymo.
„Pilietinės akcijėlės – dažniausiai laikinos. Bet tai geriau nei nieko. Jos išnyksta dėl įvairių priežasčių – kartais organizatorių ketinimai nebūna labai skaidrūs, kartais nesusilaukia palaikymo iš visuomenės arba nepakanka lėšų jas plėtoti. Lietuvoje vyksta pilietiniai judėjimai, bet pats pilietiškumas nesusiformavęs. Reikia ilgiau pabūti Vakarų visuomenėje, ten pilietiniai judėjimai per kelis šimtmečius natūraliai išsiplėtoję. Pilietiškumas turi ateiti iš vidaus, ir lietuviai privalo tai suprasti“, – samprotavo A. Daukša.
Akcijos dalyvis tvirtina, kad bėgimas skatina ne tik blaivią gyvenseną.
„Kiekvienas suvokia, kad rūkyti, gerti – žalinga, o bėgioti – sveika. Išvydusieji bėgančiuosius dar kartą tai prisimena. Kyla vadinamasis baltas pavydas. Tai – postūmis pačiam imtis tokios veiklos“, – apie akcijos privalumą kalbėjo sveikuolis.
Bėgimas populiarėja
Panevėžyje bėgimo akcija tęstinumo nesulaukė, tačiau Vilniuje sveiko gyvenimo propaguotojai tris kilometrus nuo Katedros aikštės iki Seimo ir atgal rengiasi įveikti jau aštuntą kartą.
Pasak bėgimo už blaivybę Vilniuje koordinatoriaus Armino Mockevičiaus, palaikančiųjų akciją vis daugėja.
„Pirmą kartą susirinko tik keturi žmonės. Bėgome skanduodami, kad esame už blaivią lietuvių tautą. Viena panelė į bėgimą įsijungė nepasirengusi – vilkėjo suknelę, avėjo basutes. Galbūt tai vienas iš ženklų, kad žmonėms rūpi šio sumanymo skleidžiamos idėjos“, – įspūdžius iš pirmo bėgimo pasakojo A. Mockevičius.
Vilniuje organizuojamo bėgimo dalyviams oro pokyčių keliami iššūkiai – nesvarbūs. Žiemą dalyvių, palyginti su pirmųjų bėgimų statistika, padaugėjo.
Gruodį ir sausį susirinko maždaug po 20 blaivybės idėją palaikančių žmonių. Jie vilkėjo žalios spalvos drabužius ar specialius marškinėlius, kuriuos puošia akcijos šūkiai, simboliai.
Sveiką gyvenimo būdą palaikantis Arminas mano, kad pabėgioti ypač svarbu miestiečiams. „Mieste sudėtingiau rasti progų judėti. Šis bėgimas – tai galimybė pasportuoti. Mes tiesiog sakome, kad blaiviai gyventi yra gerai, o žmonės pasirenka patys. Norime parodyti, kad laisvalaikį galima praleisti ne tik su bokalu“, – tikino A. Mockevičius.
Pasak akcijos organizatoriaus, šiuo metu norima, kad panašių renginių būtų kuo daugiau įvairiose Lietuvos vietose. Ateityje tikimasi organizuoti ir didesnes akcijas, per jas ne tik būtų bėgama, bet ir rengiami koncertai, pokalbiai, diskusijos.
Živilė RAŠKAUSKAITĖ
