Ūkio ir Aplinkos ministerijų vadovai demonstruoja keistą ūkio plėtros suvokimą – augant statybų rinkai jie mažina leistinas atmosferos teršalų kvotas cemento gamintojams. Dėl to gali brangti ne tik cementas, bet ir nekilnojamasis turtas. Neabejojama, kad tai neigiamai atsilieptų ir visai Lietuvos ūkio raidai. Tačiau biurokratai teigia, kad jie nepjauna šakos, ant kurios sėdi šalies ūkis, ir tikina – klaidos nėra, kad kitoms pramonės šakoms kvotos padidintos.
Pavojus realus
Jeigu „Akmenės cementas“ negaus didesnių kvotų aplinkos taršai, statybos rinką netrukus gali ištikti šokas – bendrovė praneša, kad susiklosčius nepalankiai situacijai cementas gali pabrangti 40 procentų.
„Lietuva prašo Europos Komisijos (EK) skirti jai 40 procentų didesnį kvotų kiekį atmosferos taršai, nei 2005-2007 šalies pramonė išleido jų pro kaminą. Tačiau dėl nesuvokiamų priežasčių būtent tik cemento gamybos pramonei ši kvota projekte yra sumažinta, – „Verslo vartams“ sakė „Akmenės cemento“ generalinis direktorius Artūras Zaremba. – Leistinas bendrovei teršalų kiekis, palyginti su pernai, mums sumažintas beveik per pusę. Atsižvelgiant į 2008-2012 metų statybos rinkos poreikį, ši kvota yra net 60 procentų mažesnė, nei būtina siekiant išlaikyti stabilias kainas“.
Jeigu vadinamosios apyvartinių taršos leidimų (ATL) kvotos nebus padidintos, bendrovė vietoje planuotų per metus pagaminti 1,2 milijono tonų cemento bus pajėgi pagaminti tik 690 tūkstančių tonų. Toks kiekis, turint omenyje, kad statybos rinkos poreikis yra maždaug 1,5 milijono tonų cemento per metus, yra apverktinas.
„Mes galėtume gaminti daugiau, tačiau dėl to turėtume įsigyti ATL kvotų iš tų, kurie jų turi per daug. Norint išlaikyti dabartinį gamybos lygį mums reikia beveik 410 tūkstančių tonų kvotos – viena tona kainuoja 25 eurus, – teigia A.Zaremba. – Todėl gerokai išaugus cemento gamybos sąnaudoms jo pardavimo kaina tiek pat padidėtų“.
Statybininkų asociacija jau muša pavojaus varpais – įspėja, kad tai atsilieps visam statybos sektoriui. Rinkos ekspertai teigia, kad vienintelei šalyje cemento gamybos bendrovei „Akmenės cementas“ skyrus per mažai taršos kvotų, ne tik gali brangti cementas ir nekilnojamasis turtas, bet ir tai neigiamai atsilieptų visai Lietuvos ūkio raidai.
Šalies Ūkio ir Aplinkos ministerijos raginamos kuo skubiau kreiptis į Europos Komisiją ir pataisyti jų pačių jau pateiktą taršos kvotų paskirstymo planą. Kitaip neabejojama, kad juodasis scenarijus įgaus pagreitį.
Biurokratai ramina
„Juodasis scenarijus nereiškia, kad mes gaminsime du kartus brangesnį cementą. Klausimas – kas ir kiek pabrangusio cemento pirks? – teigia A.Zaremba. – Mes negalime tikėtis, kad statybos rinka pasiduos prievartaujama ir padengs mūsų išlaidas. O gal to tikisi sudarę kvotų sąrašą valdininkai?“
Abiejų ministerijų vadovai nelinkę dramatizuoti situacijos ir teigia, kad kvotas, jeigu reikės, bus galima perskirstyti. Šiuo metu Lietuva tęsia derybas, kad vietoje patvirtintų 8,85 milijono tonų jai būtų skirta 11 milijonų tonų ATL kvota.
„Tačiau ir tame projekte numatyta, kad cemento pramonei kvota bus perpus mažesnė nei 2006 metais, – piktinosi A.Zaremba. – Ministrai kalba, kad niekada nevėlu perskirstyti kvotas savo nuožiūra ir po to, kai jas patvirtins EK. Tada lieka nesuprantama, kam reikalingi tie du planai –vienas Briuseliui, o kitas, atsarginis, – sau. Kodėl visko nenumatyti iš karto, kad vėliau nereikėtų ką nors peržiūrinėti“.
„Akmenės cemento“ generaliniam direktoriui keista, kodėl sparčiai augantis šalies ūkio sektorius tapo biurokratų diskriminacijos auka. Niekam ministerijose, anot jo, neįdomu, kad bendrovė nuo 2004 metų padvigubino gamybą ir dar ruošiasi investuoti į gamybos pajėgumus. Ir kad nepaisant to cemento poreikis rinkoje išlieka didesnis nei pasiūla.
„Biznis“ su kvapeliu
„Mes nesusišnekame su ministerijų vadovais – lyg kita kalba kalbėtume. Cemento paklausa statybų rinkoje per pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo 40 procentų – na ir kas, – pyko A.Zaremba. – Kai pirmą kartą išgirdau, kad „Akmenės cementui“ skirta tokia ATL kvota, maniau, kad tai pokštas. Todėl dabar mūsų tikslas, kad visi sužinotų, kieno bus kaltė, jeigu dėl to pokšto pabrangs cementas arba bus jo trūkumas. Norime, kad ši „valstybinė“ paslaptis būtų viešai svarstoma – gal triukšmas privers taisyti padėtį“.
Neatmetama tikimybė, kad valstybė nusprendė pasipinigauti smaugdama statybų rinką, nes turi rezerve per milijoną tonų ATL kvotų. Jas Vyriausybė planuoja pardavinėti aukcione – tona kainuotų 25 eurus. Gali būti, kad „Akmenės cemento“ kvotų istorija yra tik biurokratinė klaida, tačiau kaip paaiškinti, kad skirtos didesnės kvotos net toms pramonės įmonėms, kurios neišnaudoja jų.
2005-2006 metais Lietuvai buvo skirta 10,5 milijono tonų ATL kvotų. Realiai šalis į atmosferą išmetė 6,5 milijono tonų teršalų.
„Prekiauti ATL kvotomis – geras biznis, – tvirtino A.Zaremba. – Gal ir „Akmenės cementui“ reikėtų parduoti kvotas ir nesukti galvos dėl gamybos“.
Statybų daugėja
Blogiausia, kad bėdos dėl „Akmenės cemento“ išmetamų teršalų kilo būtent tuo metu, kada Lietuvos statybos rinka auga milžiniškais tempais. Lietuvos statybų įmonės šiemet pirmąjį ketvirtį atliko 1,655 milijardo litų vertės darbų. Apyvarta buvo net 43 procentais didesnė nei pernai.
Šiemet pirmąjį ketvirtį įmonės daugiausia statė pramoninės ir komercinės paskirties pastatų. Tokie darbai sudarė 49 procentus, o gyvenamųjų pastatų – 27 procentus visų statybų.
Lietuvoje sausio-kovo mėnesiais pastatyti 756 nauji gyvenamieji namai. Juose buvo įrengti 2279 butai, kurių naudingasis plotas – 224,8 tūkst. kvadratinių metrų – 2,6 karto daugiau negu pirmąjį ketvirtį pernai.
Išankstiniais duomenimis, sausio-kovo mėnesiais Lietuvoje investuota 3,554 milijardo litų, arba 47 procentais daugiau nei pirmąjį 2006 metų ketvirtį. Apie 14 procentų visų investicijų skirta gyvenamiesiems pastatams.
Vartojimas – „žvėriškas“
Statybų rinka auga, nors dėl pabrangusios energijos šiais metais cementas jau brango 15-17 procentų. Iš anksto pranešta žinia rinkoje buvo sukėlusi ažiotažą – ūgtelėjo produkto paklausa. Kuo arčiau buvo nauja kaina, tuo sunkiau buvo rasti cemento parduotuvėse.
„Akmenės cementui“ pradėjus prekiauti pagal naujus įkainius, cemento, kaip mostelėjus burtų lazdele, atsirado visoje Lietuvoje. Jo tona vidutiniškai pabrango 25 litais.
Pakuotas cementas iki pabrangimo kainavo 268,57 lito, o dabar – 298,07 lito už toną.
Populiariausio Lietuvoje palaido cemento (CM1 42,5N) tona pabrango nuo 207,68 lito iki 237,18 lito už toną.
Pernai „Akmenės cementas“ vidaus rinkoje pardavė milijoną tonų cemento. Šiemet planuoja 1,2 milijono tonų apyvartą. Tačiau bendrovės galimybės per menkos patenkinti šalies rinkos poreikį. Prognozuojama, kad 25 procentus visos cemento rinkos šalyje sudarys iš Lenkijos ir Baltarusijos importuotas cementas.
Darius SKIRKEVIČIUS
