Biurų darbuotojus kamuojančių ligų ne taip ir sunku išvengti – tik pirmiau reikia jomis patikėti.
Terminas „biuro ligos“ jau daug metų įtrauktas į medicininių diagnozių sąrašą. Tačiau kad toks reiškinys iš tikro egzistuoja, tiki dar toli gražu ne visi.
Kas yra „biuro sindromas“
Kas yra profesinės ligos, žinome visi. Kaip ir tai, kad jas lemia specifinės darbo sąlygos (ypač gamyboje) arba sunkaus fizinio darbo ypatumai. Tokiomis aplinkybėmis kylanti rizika sveikatai yra numatyta specialiuose dokumentuose, darbuotojų teises saugančiuose įstatymuose. Tačiau biuro ligos, apie kurias kalbėsime šiandien, nieko bendro su tuo neturi. Jos dažnai išvis nepastebimos, bet gali rimtai sužaloti sveikatą.
Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis – o jų buvo atlikta daugybė, – maždaug 35 proc. biurų darbuotojų kenčia dėl vienokios ar kitokios vadinamojo biuro sindromo formos. Kaip tai pasireiškia? Štai čia ir prasideda didžioji painiava.
Biuro sindromas – tai sudėtingas simptomų kompleksas, apimantis skirtingų organų bei jų sistemų veiklos sutrikimus. Šie simptomai pasireiškia biurų darbuotojams, kai juos veikia įvairūs darbo aplinkos faktoriai. Arba, paprasčiau tariant, kiekvienas dirbantysis biure yra veikiamas visos virtinės veiksnių, grasinančių susargdinti jį arba ją kokia nors liga.
Rizikos veiksniai
Jų dirbant biure tikrai netrūksta:
- Minimalus judėjimas darbo vietoje.
- Netaisyklinga ir nevisavertė mityba.
- Didelis alergenų kiekis uždaroje biuro aplinkoje.
- Ilgalaikis buvimas uždaroje patalpoje su daugybe prietaisų, skleidžiančių elektromagnetinę spinduliuotę.
- Nenormuota darbo diena.
- Nuolatinis stresas, emocinis „perdegimas“.
- Didelis žmonių susibūrimas vienoje vietoje.
Maksimalią žalą mūsų sveikatai daro sėdimas darbas, neleidžiantis užtektinai judėti. Dažnai liūdnai pajuokaujame, kad nuo to auga svoris, tačiau iš tikrųjų sveikatai daroma žala būna gerokai didesnė, nes nuo nuolatinio sėdėjimo „užsisėdi“ ir mūsų vidaus organai ir jų sistemos.
Antroji biurų rykštė – pakrikusi darbuotojų mityba. Pridėjus dar ir sėdimą darbą, tai gali iš tiesų baigtis nutukimu, o kur antsvoris, ten ir infarkto bei insulto grėsmė.
Bet dar yra dulkės. Visur prasiskverbiančios, besikaupiančios kiliminėje dangoje, nusėdančios ant įrangos… Linkusiems į alergiją žmonėms dirbti tokioje aplinkoje nesaldu. Jau nekalbant apie tai, kad mažiausiai aštuonias valandas per parą juos supanti technika skleidžia triukšmą, spinduliuotę ir kaitina bei sausina orą.
Dar vienas iš pagrindinių neigiamų veiksnių dirbant biure yra psichologinė bei emocinė įtampa, kuri kaupiasi kiekvieną mielą dieną ir mažiausiai penkias dienas per savaitę. Tai ypač aktualu dideliuose kolektyvuose, kur būrys žmonių dirba vienoje atviroje erdvėje. Dėmesį blaškantys pokalbiai ir telefono skambučiai, spaudžiantys darbų pabaigos terminai, bendras nervingumas ir dirglumas veikia taip, kad vakarop pajuntame nenusakomą nuovargį ir išsekimą, tarytum iš mūsų būtų likęs tik tuščias apvalkalas.
Pasekmės gali būti visai nelinksmos
Kuo ilgainiui gali tekti susimokėti už, iš šalies žvelgiant, „šiltnaminį“ darbą biure?
Dažniausiai pasitaikančios biurų darbuotojų ligos – nugaros skausmai, hipodinamija, artritas, poliartritas, kiti kaulų ir raumenų sistemos negalavimai.
Teigiama, kad dėl nugaros skausmų į specialistus kreipiasi vidutiniškai 75–80 proc. vadinamųjų išsivysčiusių valstybių gyventojų. Jų amžius svyruoja nuo 35 iki 55 metų. Bukas maudimas tarpumentėje arba juosmens srityje, epizodiniai pulsuojantys rankų ir kojų sąnarių skausmai gali būti osteochondrozės, radikulopatijos, spondilopatijos ir kitų panašių ligų požymis. Laiku nesiėmus priemonių galima netekti judrumo, be to, greičiau pervargti, taigi nebeefektyviai dirbti ir dėl to pulti į depresiją.
Kitas biuro darbuotojų baubas – riešo kanalo sindromas. Jei tikėsime statistika, kas šeštas nuolat kompiuteriu besinaudojantis žmogus skundžiasi šiuo negalavimu. Moterys, beje, dažniau nei vyrai.
Jeigu naudojatės kompiuterio klaviatūra ir pele ilgiau nei 4 valandas per parą, didelė tikimybė, jog riešo kanalo sindromas išsivystys ir jums. Jo simptomai – raumenų silpnumas, plaštakos skausmai, po ranką „lakstantys“ diegliukai. O galiausiai plaštaka nykščio ir smiliaus srityje aptirpsta, tampa nejautri. Riešo kanalo sindromui progresuojant, galima išvis prarasti gebėjimą judinti plaštaką.
Nutukimas – visos mūsų civilizacijos prakeiksmas. Taip, antsvoris atsiranda ir dėl endokrininių sutrikimų organizme, tačiau dažniausiai dėl netaisyklingos mitybos, mažo fizinio aktyvumo ir nenormuotos darbo dienos. Dėl to ne tik išsiderina medžiagų apykaita, bet ir išsivysto aterosklerozė, arterinė hipertenzija, sutrinka inkstų darbas.
Virškinimo trakto ligos taip pat yra hipodinamijos bei nesveikos mitybos pasekmė. Deginantis jausmas skrandžio srityje, skausmas ir diskomfortas, apetito praradimas ir pykinimas, pilvo pūtimas – visa tai gali signalizuoti apie nesveiką skrandį.
Dar vienas negalavimas, apie kurį kalbėti gal ir nemalonu, tačiau būtina, yra hemorojus. Išsivysčius kraujotakos patologijai mažajame dubenyje, pirmieji apie tai praneša niežulys ir diskomfortas išangės srityje. Paskui iš jų estafetę perima skausmas, vidurių užkietėjimas, kraujoplūdžiai. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kreipti į gydytoją, antraip gali padidėti net onkologinių ligų rizika.
Širdies ir kraujagyslių sistemos patologijos mūsų laikais yra vienos pagrindinių ligų žudikių, nuvarančių į kapus daugiausia žmonių. Pasaulinė statistika rodo, kad jos atsakingos už 57 proc. visų mirčių. Tad jeigu pajuntate gniaužiantį, spaudžiantį skausmą širdies plote, už krūtinkaulio, kuris pereina į kairiąją ranką ir po mente bei sustiprėja esant fiziniams krūviams (bet atslūgsta vartojant nikrogliceriną), vadinasi, vystosi aterosklerozė. Tai gresia – ir ne juokais! – ankstyvu miokardo infarktu ir insultu.
Minėtų širdies ligų priežastys vėlgi yra netaisyklinga mityba, nutukimas, nesaikingas kavos gėrimas, rūkymas, stresas, persidirbimas ir hipodinamija.
Kojų venų varikozė – neatsiejamas sėslaus gyvenimo būdo palydovas. O dar rūkymo bei pomėgio sėdėti prie kompiuterio užkėlus koją ant kojos. Tik laiko klausimas, kada prasidės venų uždegimas, tromboflebitas, galūnės pradės tinti ir šoks arterinis kraujospūdis.
Kvėpavimo organų ligos ne visada užgriūva peršalus, ne visada jomis pasireiškia ir plaučių uždegimo ar kitų infekcinių ligų komplikacijos. Pakanka daug laiko praleisti patalpoje su daug žmonių, kondicionuotu oru ir kontaktuojant su visa krūva alergenų. Pirmieji nerimą keliantys ženklai turėtų būti dusulys, jausmas, kad stinga oro. Taip pat kosulys be priežasties, dažni bronchitai ir tracheitai (net šiltuoju metų laiku). Visi šie negalavimai – tiesus kelias į bronchų astmą, o ją, kaip visiems žinoma, gydyti nelengva.
Tą pačia bronchų astma gali susargdinti neaiškios alerginės reakcijos – kai nežinia dėl kokių tiksliai priežasčių staiga prasideda rinokonjunktyvitas, kamuoja silpnumas ir mieguistumas, sinusitas, niežti odą.
Neurologinės ligos, kuriomis serga biurų darbuotojai, – tai jau visiškai atskira sritis. Bene visiems tokį darbą dirbantiesiems būdingi dažni nuotaikų svyravimai vyraujant depresinėms būklėms, nerimastingumas, pablogėjusi atmintis, dirglumas, dėmesio sutrikimas, nusilpę intelektiniai gebėjimai, blogas miegas ir dažni galvos skausmai (spaudžiantys ir plėšiantys, pulsuojantys ir monotoniški, periodiniai ir nuolatiniai – ir dažniausiai nenusakomos lokalizacijos). Visa tai klasikinės persidirbimo ir neišsimiegojimo, dažnų stresų, ilgo darbo kompiuteriu nevėdinamoje patalpoje pasekmės.
Dėl išsausėjusių akių labai dažnai skundžiasi žmonės, kurių pagrindinis darbas biure kaip tik susijęs su kompiuteriu. Sutrinka regėjimo aštrumas, atrodo, tarsi į akis būtų prižerta smėlio. Be to, jos greitai pavargsta – tuomet kai kuriems biurų darbuotojams net ima skaudėti visas akies obuolys.
Tokie simptomai nėra tik nemalonūs ir trukdo dirbti – jie labai pavojingi. Negydant negalavimo, paprastai taip ir vadinamo – sausos akies sindromas, – gali prasidėti galvos skausmai, atsirasti patologinių pakitimų akies tinklainėje, išsivystyti trumparegystė.
Ankstyvas odos senėjimas aktualus bet kokio amžiaus moterims. Deja, būtent odos būklė labai smarkiai priklauso nuo aplinkos veiksnių. Ilgą laiką būnant patalpoje su kondicionieriais, į kurią nepatenka natūrali saulės šviesa, bet apstu dirbtinės šviesos šaltinių, gali pakisti odos pigmentacija, ji išsausės, ims pleiskanoti ir raukšlėtis.
Būtinas kompleksinis požiūris
Visa laimė, yra priemonių, galinčių apsaugoti nuo biuro ligų simptomų – ir net visiškai juos įveikti. Tačiau ir gydymas, ir profilaktika turi būti kompleksiniai. Štai keli veiksmingiausi metodai:
- Užsiėmimai visą organizmą stiprinančiu sportu (bėgimu, plaukimu, greitu ėjimu).
- Buvimas gryname ore bet kuriuo metų laiku.
- Kardinaliai pertvarkytas valgiaraštis: jame turi atsirasti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių.
- Reguliarus kontrastinis dušas ir atpalaiduojančios vonios.
Profesinėje kasdienybėje taip pat teks šį tą pakeisti:
- Būtina kiek galima dažniau judėti – ne skambinkite kolegai vidaus ryšio telefonu, o geriau pas jį nueikite; pasivaikščiojimas iki kavos aparato taip pat gali būti mankšta.
- Sėdėdami prie darbo stalo kuo dažniau keiskite kūno padėtį.
- Stenkitės periodiškai pasėdėti užmerktomis akimis, o atsimerkę – pavedžioti akimis nuo artimų objektų iki tolimų.
- Jei galite, nepietaukite biure. Geriau pasivaikščiokite iki artimiausios kavinės: ir aplinką pakeisite, ir pasimankštinsite. Svarbu tik kad toji kavinė netiektų greitojo maisto…
Apibendrinant, galima būtų pasakyti trumpai: stenkitės gyventi visavertį gyvenimą. Raskite laiko pabendrauti su draugais ir artimaisiais, apsilankyti sporto klube, galų gale pasiblaškyti po parduotuves. O geriausia – pasivaikščioti gryname ore prieš miegą. Juk laimingas tas žmogus, kuris kiekvieną dieną į darbą eina kaip į šventę, ir vakare su tokiu pat malonumu traukia namo.
Parengė Sandra Miškinienė
