Negali atiduoti lito vienam jo neatimdamas iš ko nors kito. Ši taisyklė dar sykį pasitvirtino valdžios institucijoms ėmus planuoti kitų metų biudžetą.
2013-ųjų biudžeto išlaidos gali būti iki 350 mln. litų dosnesnės nei šiemet. Tačiau visą padidėjimą „suvalgys“ pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai, įmokos į ES biudžetą ir palūkanos už paskolas. Todėl Finansų ministerijai jau dabar tenka tarti griežtą „ne“ kitiems metams šimtais milijonų litų daugiau nei šiemet reikalaujančioms kitoms ministerijoms.
Kitiems metams beveik visoms sritims galioja taisyklė: pinigų bus skirta ne daugiau nei šiemet. Tačiau asignavimų valdytojai, kaip ir kasmet, nelinkę greitai nusileisti. Jie įrodinėja, kad jų kuruojamai sričiai tiesiog privaloma skirti papildomų pinigų.
Nori daugiau
Kalbėdama apie planuojamas kitų išlaidas, finansų ministrė Ingrida Šimonytė pridūrė, kad situaciją galima vadinti tradicine – institucijos yra pateikusios pageidavimus sumoms, kurios keliais milijardais litų viršija šių metų finansavimo lygį.
„Turiu strateginių planų projektus, kurie buvo pateikti pavasarį, kaip tai numato Strateginio planavimo metodika. Skaičiai, kurie ten pateikti, praktiškai visais atvejais yra didesni nei šiemet ir dažniausiai – ne dešimtimis milijonų litų, o šimtais, – sakė I. Šimonytė. – Teks susitarti dėl prioritetų ir prioritetams panaudoti kitur atsilaisvinančias ar galimas sutaupyti lėšas.“
Ji pažymėjo, kad ministerijoms išlaikyti, administravimui papildomų lėšų neprašo beveik niekas. Tačiau išlaidų „liūto dalis“ ir yra ne ministerijų išlaikymas, o jų kuruojamų sričių programos.
Siekiama, kad kitąmet Lietuvos viešųjų finansų deficitas būtų apie 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). I. Šimonytės teigimu, tai įtvirtintų finansų rinkų pasitikėjimą mūsų šalies fiskaline politika ir nuosekliu judėjimu subalansuotų finansų link.
„Priešinga strategija, tikėtina, „pabrangintų“ skolą, o tai labai svarbu turint mintyje, kad kitų metų skolinimosi poreikį stipriai lems 2003–2004 m. išleistos 1 mlrd. eurų obligacijų emisijos išpirkimas“, – kalbėjo finansų ministrė.
Pinigų trūks net uniformoms?
Iš IQ kalbintų institucijų labiausiai kitų metų finansavimu turėtų būti nepatenkinta Vidaus reikalų ministerija (VRM). Jai ir jos kuruojamoms įstaigoms (išskyrus Policijos departamentą, kuris yra savarankiškas asignavimų valdytojas) kitų metų valstybės biudžeto projekte numatoma skirti iš viso 1,422 mlrd. litų, nors prašoma bent 1,555 mlrd. litų.
„Minimalus papildomų lėšų poreikis 2013 m. – 132,7 mln. litų“, – skaičiuoja ministerija. Šios lėšos esą būtinos Lietuvos pirmininkavimo ES tarpinstitucinio veiklos plano priemonių vykdymui ir kibernetiniam saugumui užtikrinti.
Papildomų pinigų taip pat norima visų vidaus reikalų statutinių pareigūnų socialinėms garantijoms (aprūpinimui uniformomis, užmokesčiui už papildomus budėjimus ir kt.), pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms išmokėti.
Kandžiojantis degalų kainoms, lėšų, anot VRM, trūksta ir vidaus reikalų sistemos padalinių aprūpinimui transportu. Pinigų reikėtų ir bankrutuojančiame banke „Snoras“ įšaldytoms ES lėšoms kompensuoti, kartu su ES parama vykdomiems projektams finansuoti.
Papildomi 350 mln. litų
„Fiskalinės drausmės įstatymas (FDĮ) numato, kad deficito metais valstybės biudžeto išlaidos negali didėti daugiau nei pusė pastarųjų penkerių metų pajamų augimo vidurkio. Taigi bet kuriuo atveju išlaidų augimas privalės atsiremti į „lubas“. Konkrečiai tai yra 1,9 proc., arba ne daugiau nei 350 mln. litų daugiau nei šiais metais“, – IQ sakė finansų ministrė I. Šimonytė.
Šias papildomas išlaidas „suvalgys“ didėsiančios įmokos į ES biudžetą, palūkanos, pirmininkavimas ES.
Tiksli suma, kiek didės įmoka į ES biudžetą, turėtų paaiškėti kiek vėliau. Tačiau jau dabar žinoma, kad skolos tvarkymui 2013 m. teks išleisti 200 mln. litų daugiau. Šiais metais tam reikia apie 2,2 mlrd. litų, o kitąmet – maždaug 2,4 mlrd. litų.
Preliminarus Lietuvos pirmininkavimo ES biudžetas – 214 mln. litų. Nors ši suma bus išleista per trejus metus (2012–2014 m.), didžioji jos dalis teks kitiems metams. Tam, kad būtų patenkinti visi su pirmininkavimu susiję poreikiai, 2013-ųjų biudžete, anot I. Šimonytės, reikės rasti papildomus 140 mln. litų.
„Taigi, papildomai skolai ir pirmininkavimui reikia panašiai tiek, kiek maksimaliai gali augti išlaidos pagal FDĮ“, – dėstė I. Šimonytė.
Kam – daugiau, kam – mažiau
Krašto apsaugos ministerija IQ atsiųstame atsakyme tvirtino biudžeto skaičių pateikti negalinti, kol Vyriausybėje nebus priimtas sprendimas dėl išlaidų gynybai skyrimo 2013 m. Tačiau pažymėjo sieksianti, kad krašto apsaugos biudžetas didėtų, kaip tai numato Lietuvos parlamentinių partijų susitarimas dėl gynybos politikos 2012–2016 m.
Anksčiau šiais metais partijų pasirašytame dokumente įsipareigojama kasmet tolygiai didinti krašto apsaugos sistemai skiriamas lėšas, ilgainiui siekti, kad krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti būtų skirta 2 proc. šalies BVP, kaip to reikalauja NATO. Šiuo metu Lietuva krašto apsaugai neskiria nė 1 proc. BVP.
Ūkio ministerija informavo, kad jai ir jai pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms (Įmonių bankroto valdymo departamentui, Valstybiniam turizmo departamentui, Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai, Valstybinei metrologijos tarnybai, Lietuvos metrologijos inspekcijai, Lietuvos standartizacijos departamentui ir Nacionalinės akreditacijos biurui) kitų metų biudžete galės būti numatyta maždaug 920 mln. litų. Iš jų ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos sudaro 795,5 mln. litų.
„2013 m. asignavimai, palyginti su 2012 m., mažėja 16,5 proc. (181,8 mln. litų). 2012 m. Ūkio ministerijai skirta 1,1 mlrd. litų. 2013 m. mažesnius asignavimus lemia ES struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų ir bendrojo finansavimo lėšų poreikio mažėjimas“, – teigė ministerija.
Darbo biržą finansuos iš biudžeto
Savo ruožtu Socialinės apsaugos ministerija nurodė, kad jai numatytas maksimalių asignavimų limitas 2013 m. lygus šiųmečiam. Vis dėlto kitąmet papildomai iš valstybės biudžeto numatoma skirti lėšų Lietuvos darbo biržos (LDB) ir jos teritorinių padalinių veiklai finansuoti ir užimtumui remti.
„Tai susiję su vykdomomis reformomis. Nuo 2013 m. sausio 1 d. užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms įstaigoms išlaikyti finansavimas turėtų būti numatytas iš valstybės biudžeto“, – priminė ministerija.
2012 m. iš valstybės biudžeto LDB ir jos teritorinių padalinių veiklai lėšos neskiriamos, tam pinigai numatyti Užimtumo fonde. 2013 m. biudžeto projekte numatyta, kad LDB veiklai reikės tokios pat sumos kaip ir šiemet – 67,9 mln. litų. Socialinės apsaugos ministerija atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais LDB finansavimas mažėjo. 2008 m. tam skirta 79,9 mln. litų, 2009 m. – 68,45 mln. litų, 2010 m. – 65,9 mln. litų, 2011 m. – 65,78 mln. litų
„Jie nežino, ką daro“
Opozicinės partijos valdančiųjų sudarinėjamu biudžetu abejoja ir tikina, kad pačios gavusius tokią užduotį elgtųsi kur kas racionaliau.
„Taupymas yra labai gerai. Tik reikia nustatyti kriterijus, kur taupyti, o kur saugoti viešąjį interesą. Tai yra vienas dalykas. Kitas dalykas – biudžete turi būti numatytas generuojančios ekonomikos skatinimas. Šita Vyriausybė ketverius metus to nedarė. Aišku, nedarys ir dabar. Todėl, kad jie tiesiog nesupranta, jie niekada nekūrė verslo savo rankomis ir niekada savo galva nesukūrė nė vienos darbo vietos. Jiems rinkos dėsniai tiesiog nesuprantami dalykai. Jie nėra piktybiški, bet jie tiesiog nesupranta“, – dėstė Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas.
Jis taip pat tikino, kad dabartinė Vyriausybė išlaidauja ten, kur nereikia, ir taupo ten, kur nereikia. Vis dėlto konkrečių nereikalingo išlaidavimo ir nereikalingo taupymo pavyzdžių jis įvardyti negalėjo.
Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius sakė abejojantis, kad šiai Vyriausybei pavyks įtikinti Seimą palaiminti kurpiamą biudžeto projektą.
„Manau, kad turi būti kitoks išlaidų planavimas. Kaip pavyzdį pasakysiu, kodėl Lietuvos sienos kiauros. Kai buvo mažinamas darbo užmokestis dirbantiems valstybės tarnyboje pagal sutartis, tiems, kurių atlyginimai buvo santykinai mažesni, jie dar labiau sumažėjo. Dabar sienos apsaugos tarnyboje dirbančių darbuotojų atlyginimas – 1 200 litų. O po to aimanuojame, kad yra didžiulė kontrabanda ir kitos blogybės pasienyje“, – piktinosi A. Butkevičius.
