Panevėžiečiams siaubą kelia slalomo trasa virstančios gatvės, prie daugiabučių tarsi vaiduokliai stūkso apgailėtinos krepšinio aikštelės, miestui velkasi beveik milijono eurų skola už biudžetinių įstaigų šildymą, o valdžia nėra tikra, kad ir šių metų pabaigoje neteks šildytis skolon, kone pusės milijono eurų trūksta kompensacijoms už transporto lengvatas.
Eilėje prie biudžeto pyrago dalybų po socialiai remtinųjų rikiuojasi valdininkai ir politikai. Savivaldybės valdymo programa yra antroji pagal skiriamų lėšų dydį.
Nepaisant to, Savivaldybės politikų ir administracijos vidutinis atlyginimas gerokai pranoksta uždirbamą statistinio panevėžiečio, miestas sau leidžia mokėti dešimtis tūkstančių eurų už daugiau garbės nei naudos jam duodančias narystes įvairiose asociacijose, išlaikyti mokyklą, kur vienam mokiniui tenka tiek kvadratinių metrų, kiek užtektų vieno kambario butui. Šiųmečio biudžeto pyrago dalybose ambicingų ir su polėkiu naujų projektų nematyti.
Sutaupys pašalpų sąskaita
Didžiausia Panevėžio biudžeto pyrago riekė bus atriekta socialinei paramai. Vis dėlto šįmet ji kur kas plonesnė. Planuojama, kad socialinei paramai užteks 8,9 mln. Eur, tai net 2,5 mln. Eur mažiau nei pernai.
„Prognozuojame, kad reikės išmokėti mažiau socialinių pašalpų“, – teigia Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas.
Jo nuomone, labiausiai socialiai remtinųjų gretas praretino įstatymų pakeitimai ir sugriežtinta kontrolė, ypač – dirbančiųjų savarankiškai. Anksčiau turintieji verslo liudijimus galėjo deklaruoti uždirbantys mažiau nei minimalų atlyginimą ir gauti socialinę pašalpą. Dabar toks menkas pajamas iš paties susikurtos darbo vietos gaunantis verslininkas valstybės remiamas tik pusmetį.
„Jei ilgiau nei šešis mėnesius žmogus nesugeba užsidirbti minimalaus atlyginimo, galima įtarti, kad slepia pajamas. Jei apsiima verslauti, vis dėlto turi save ir išsilaikyti“, – sako V. Michailovas.
Jis abejoja, ar socialiai remtinųjų mažėjimui turės didelės įtakos Panevėžyje tik nuo pernai lapkričio įsigaliojusi tvarka, kai gaunančiųjų pašalpas prašoma padirbėti visuomenei naudingų darbų. Anot vedėjo, mokslininkų apskaičiuota, kad dėl tokios tvarkos pašalpų gavėjų gali sumažėti vos iki 3 proc.
Sumoka ir už garbę
Eilėje prie biudžeto pyrago po socialiai remtinųjų rikiuojasi valdininkai ir politikai. Savivaldybės valdymo programa yra antroji pagal skiriamų lėšų dydį. Tam numatyta 6,8 mln. Eur, nors tai yra apie 90 tūkst. Eur mažiau nei 2015-aisiais.
Šios lėšos skiriamos Savivaldybė tarybai, administracijai, Kontrolės ir audito tarnybai išlaikyti, paskoloms grąžinti bei kitiems finansiniams įsipareigojimams vykdyti.
Politikai – 31-as Tarybos narys – miestui per metus kainuos 470 tūkst. Eur. Iš jų mero, dviejų jo pavaduotojų bei 8-ioms sekretoriato pareigybėms išlaikyti numatyta 193 tūkst. Eur, Tarybos nariams už darbą 120 tūkst. Eur. Administracijos 270 darbuotojų atlyginimams 2,7 mln. Eur bei dar per 800 tūkst. Eur mokesčiai „Sodrai“. Taigi valdininko vidutinis darbo užmokestis Panevėžio savivaldybėje siekia 833 Eur per mėnesį.
Galus durstančiai Panevėžio savivaldybei per kišenę kerta ir narystė, duodanti veikiau daugiau garbės nei realios naudos. Už priklausymą Lietuvos savivaldybių asociacijai bei Baltijos miestų sąjungai per metus Panevėžys sumokės 23,2 tūks. Eur.
Paguodos prizas Rožynui
Tam, kas gyventojams rūpi labiausiai, – miesto infrastruktūros plėtrai ir priežiūrai – šiųmečio biudžeto projekte lėšų įrašyta per milijoną eurų mažiau nei buvo pernai. Tai yra Panevėžio viešosioms erdvėms tvarkyti ir prižiūrėti numatyta 5,2 mln. Eur.
Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna aiškina, jog šie skaičiai nėra galutiniai. Esą planuojant biudžetą neįtrauktos lėšos, ateisiančios į Panevėžį iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos. T. Jukna tvirtina, jog metams įsibėgėjus, Savivaldybei surinkus daugiau nei planuojama pajamų, viršplaninės lėšos irgi atiteks miestui tvarkyti.
Anot direktoriaus, pernai į šią programą buvo įtrauktos ir paimtos paskolos įvairiems infrastruktūros tvarkymo darbams. Šįmet irgi planuojama skolintis gatvių remontui. Savivaldybė žada, kad pagaliau bus išasfaltuoti Rožyno mikrorajone Aguonų ir Jurginų gatves jungiantys pirmasis ir antrasis skersgatviai. Jų gyventojai asfalto laukė jau pernai, bet tegavo riestainio skylę.
Nors kultūros įstaigoms Savivaldybė šįmet ir numatė daugiau lėšų, valdininkai pripažįsta, kad vargu ar panevėžiečiai dėl to sulauks įvairesnio kultūrinio gyvenimo. U.Mikaliūno nuotr.
Daugiau nereiškia geriau
Šįmet pilnesnė kišenė žadama net vienuolikai iš 16-os Panevėžio biudžeto programų.
Per 518 tūkst. Eur papilnės Kultūros ir meno programa. Miesto kultūriniam gyvenimui organizuoti ketinama skirti 3,3 mln. Eur.
Vis dėlto Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė tikina, kad tuos pinigus pasidalysiančios devynios Panevėžio kultūros įstaigos akivaizdaus pagerėjimo vis tiek nepajus. Anot jos, kone visos papildomos lėšos atiteks Vyriausybės sprendimu nuo liepos 1-osios kultūros įstaigų darbuotojų atlyginimams kelti.
Didžiausią programos lėšų dalį – 548 tūkst. Eur – ketinama skirti Bendruomenių rūmams, beveik 500 tūkst. Eur – Muzikiniam teatrui, per 485 tūkst. Eur atiteks Savivaldybės viešajai bibliotekai.
Panevėžiečių pramogų ir poilsio ritmą diktuojančių kultūrininkų norai dar didesni.
„Iš kultūros įstaigų sulaukėme prašymų steigti papildomų pareigybių, bet apie tai negali būti nė kalbos“, – „Sekundei“ teigė L. Krasauskienė.
Pasak vedėjos, Bendruomenių rūmai prašė jiems pridėti 3–4 pareigybes, „Meno“ teatras – vienos, Dailės galerija – trijų. Pastarajai buvo pridėta pusę valytojos etato ir vienas parodų kuratoriaus. L. Krasauskienės teigimu, Savivaldybė privalėjo padidinti pareigybių – tą buvo įsipareigojusi sutartyje dėl Europos Sąjungos paramos Dailės galerijos 500 kv. m priestato statyboms.
Savivaldybė dosni ir sportininkams. Pernai vertęsi iš 2 mln. Eur, šįmet jie sulauks 2,3 mln. Eur. Iš jų liūto dalis – 1,9 mln.Eur – teks Kūno kultūros ir sporto centrui, kuris didžiąją dalį gautų pinigų, 1,1 mln. Eur, numatęs atlyginimams išsimokėti, dar 400 tūkst. Eur išleisti prekėms ir paslaugoms. Kitai Panevėžio sporto mekai – Futbolo akademijai, treniruojančiai 401 moksleivį, numatyti 302 tūkst. Eur, iš jų 202 tūkst. Eur teks darbo užmokesčiui.
Metuose vėl bus 12 mėnesių
Per 3,5 mln. Eur didės ir lėšos miesto švietimo reikmėms. Mokykloms ir darželiams šįmet numatyta daugiau nei 37 mln. Eur. Išlaikyti brangiausiai atsieinančią „Nevėžio“ pagrindinę mokyklą per metus kainuoja 0,522 tūkst. Eur. Šioje 225 mokinius turinčioje mokykloje vienam vaikai tenka tiek ploto, kiek užtektų vieno kambario butui – 25,5 kv. m. O miesto mokyklų vidurkis – 12 kv. m vienam mokiniui. Vien komunalinės paslaugos, teikiamos šiai mažiausiai Panevėžyje mokyklai, miesto kišenę per metus patuština 69 tūkst. Eur.
Švietimo skyriaus vedėjo Dainiaus Šipelio teigimu, po buvusios kelerių metų pertraukos ir Panevėžio švietimo įstaigose metai vėl truks 12-a mėnesių. Anksčiau jų darbuotojų atlyginimams Savivaldybė numatydavo lėšų 11-ai ar 10,5 mėnesio. Be to, pasak D. Šipelio, lėšos šiai programai išaugo ir dėl metams suplanuotų lėšų mokykloms bei darželiams šildyti. Pernai šioms reikmėms biudžete pinigų visai nebuvo skirta.
Polėkį žada iš ES kišenės
T. Juknos teigimu, raikant šiųmetį biudžeto pyragą daugiausia dėmesio skirta biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams visiems 12-ai mėnesių. Vien dėl to išlaidos išaugo maždaug 3 mln. Eur.
Anot direktoriaus, šiųmetis biudžetas nukreiptas į kasdienius panevėžiečių poreikius. Apie 200 tūkst. Eur skiriama daugiabučių namų įvažoms remontuoti, 100 tūkst. Eur – Pašilių kapinių projektui parengti. Šįmet, gavusi Europos investicijų banko 200 tūkst. Eur paramą, Savivaldybė planuoja parengti miesto apšvietimo srityje laukiančios revoliucijos – senuosius šviestuvus pakeisti energiją taupančiais naujais – dokumentaciją. Pasak T. Juknos, planuojama ir lietaus nuotakyno rekonstrukcija per liūtis patvinstančioje J. Basanavičiaus g.
Jokių ambicingesnių, su polėkiu projektų Panevėžio biudžete nėra.
Administracijos direktoriaus nuomone, Aukštaitijos sostinė – ne Vilnius, kuris šįmet numatęs ne tik atnaujinti 7 km Neries krantinės, pradėti dviejų plaukimo baseinų bei naujų vaikų darželių statybas.
„Ką nors naujo pažadėti sunku. Vilnius yra Vilnius, o Panevėžyje kitos sąlygos“, – sako T. Jukna.
Savivaldybės vadovų viltis – iki 2020 m. per URBAN programą Panevėžį turinti pasiekti Europos Sąjungos parama – daugiau nei 80 mln. Eur miesto viešosioms erdvėms sutvarkyti.
Pasak direktoriaus, netrukus Savivaldybė skelbs konkursą miesto centro – Autobusų stoties ir jos prieigų, Laisvės a., Senvagės, Bendruomenių rūmų prieigų ir Nepriklausomybės a. – sutvarkymo idėjai išrinkti. Iki rugpjūčio išrinkus geriausiąją, prasidės techninių projektų rengimo darbai.
T. Jukna sutinka, jog idėjų rinkimai pareikalaus papildomų išlaidų, bet, jo nuomone, į tai investuoti verta.
„Viešųjų erdvių sutvarkymo projektai turi būti vientisi, turėti bendrą viziją. Jei Laisvės a. bus vieno stiliaus, Senvagė kito, rezultatas liks tikrai nekoks. Anykščiai, Druskininkai irgi pradėjo viešąsias erdves tvarkyti nuo idėjų konkurso“, – „Sekundei“ teigė direktorius.
Pasigedo proveržio
„Akivaizdu, kad proveržio nėra“, – biudžeto projektą įvertino buvęs Panevėžio meras, o dabar eilinis Tarybos narys Vitalijus Satkevičius.
Vis dėlto jis pripažįsta, kad savivaldybių užmojus riboja biudžetą į rėmus įspraudžiantys Finansų ministerijos nuleidžiami rodikliai. Pernai, pasak politiko, Panevėžiui pavyko į biudžetą surinkti 4 mln. Eur daugiau pajamų, nei buvo suplanuota. V. Satkevičius mano, jog šie metai finansiškai turėtų būti dar sėkmingesni.
Tarybos nariai iki praėjusios savaitės pabaigos galėjo teikti savo siūlymus, kam dar atseikėti lėšų iš miesto kišenės.
Politiniame pageidavimų koncerte būta pasiūlymų už 1 mln. Eur pakeisti dešimties nerenovuotų lopšelių-darželių langus bei duris, Beržų g. ties Ramygalos g. sankryža už 8300 Eur nutiesti trečiąją eismo juostą, 200 tūkst. Eur skirti pakeisti pasenusiems miesto šviestuvams ekonomiškesniais, ką Savivaldybė planuoja per porą-trejetą metų atlikti už Europos Sąjungos paramą, taip pat 7000 Eur atseikėti mokinių rašinių patriotine tema konkursui surengti ir knygai išleisti. Tarybos opozicija siūlo skirti per 146 tūkst. eurų pridėti kultūros įstaigų reikmėms, per 100 tūkst. Eur infrastruktūros: Savitiškio senosios gatvės šaligatviui sutvarkyti ir apšviesti, Pievų gatvės duobėms užlyginti, mokyklų pastatų priežiūrai ir remontui.
Kas ir kiek šįmet pasisems iš miesto bendro katilo, Savivaldybės taryba galutinį verdiktą paskelbs dar šį mėnesį.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
