I.Šimonytės teigimu, alternatyvų PVM kėlimui kol kas nepasiūlyta.
Finansų ministerija (FM) sumažino kitų metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę beveik perpus iki 2,5 proc. Lėtėjant ekonomikai mažės ir mokesčių surinkimas, taigi Vyriausybė, finansų ministrės teigimu, ieško „papildomų sprendimų“, tarp kurių paprasčiausias ir labiausiai tikėtinas – padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) iki 23 proc.
Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius IQ teigė kalbėjęs su ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi, kuris informavo, kad Vyriausybė greičiausiai nespės iki numatyto termino Seimui gražinti patobulinto kitų metų biudžeto projekto.
Seimas antrąjį biudžeto svarstymą turėtų surengti ateinantį antradienį, o ketvirtadienį balsuoti dėl biudžeto priėmimo. Tačiau projektas Seimą, A.Butkevičiaus teigimu, pasieks tik kitą trečiadienį.
Iki tol Vyriausybė ieškos visus tenkinsiančio „papildomo sprendimo“, apie kurio būtinybę paskelbė Ingrida Šimonytė. Jos vadovaujama FM paskelbė mažinanti ekonomikos augimo prognozę nuo rugsėjį skelbtų 4,7 proc. iki 2,5 proc.
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas pareiškė, kad kitų metų biudžete trūks 800-900 mln. litų. Pasak parlamentaro, vienas iš variantų kompensuoti trūkumą yra 2 procentiniais punktais kelti PVM. Tai, pasak jo, padėtų į biudžetą surinkti papildomai 700 mln. litų, praneša naujienų portalas lrytas.lt, remdamasis naujienų agentūros ELTA informacija.
K. Glavecko teigimu, nekilnojamojo turto mokesčio šiais metais įvesti nepakaktų laiko ir jis galėtų būti renkamas tik nuo 2013-ųjų, o apie automobilių mokestį valdantieji esą nekalba. Panašiai kalba ir I. Šimonytė: nei NT, nei automobilių mokesčiams įvesti nepakaks laiko.
„Finansų ministerija, deja, turi pabloginti kitų metų makroekonomines prognozes, dėl to laikytis 3 proc. [biudžeto] deficito ribos be papildomų sprendimų labai sunku. Pasirinkimai yra trys: didesnis deficitas ir didesnė skola, o didesnė skola visada yra didesni mokesčiai tik su palūkanomis arba mokesčių pakeitimai, arba išlaidų pakeitimai, jeigu ministrai ras rezervų, – I. Šimonytę cituoja delfi.lt. – PVM mokesčio keitimas būtų vienas greitai įgyvendinamų sprendimų. Suprantu, kad niekam tai nepatinka, bet kol kas dar neteko girdėti tikrų alternatyvų“.
Kabineto nariams, ko gero teks įveikti liberalų partijų pasipriešinimą. Trečiadienį Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas pareiškė, kad valdantieji, kalbėdami apie PVM didinimą „tuoj prisižais“.
„Apgailestauju, kad koalicijos partneriai tuščiai plepa ir sėja paniką, nors antradienį neformalaus susitikimo pas premjerą metu buvo sutarta to nedaryti, o trečiadienį vykusio koalicijos pasitarimo metu apie biudžeto reikalus išvis net neužsiminta“, – Seimo kanceliarijos išplatintame pranešime cituojamas A. Čaplikas.
BVP mažės traukiantis eksporto rinkoms
FM teigimu, Lietuvos eksporto rinkų perspektyva Europos Sąjungoje buvo pagrindinis veiksnys peržiūrint ūkio raidos scenarijų. Lietuvos eksporto rinkų plėtros perspektyvos atnaujintos atsižvelgiant į apklaustų verslininkų, dirbančių pramonėje, pasitikėjimo smukimą.
„Sparčiai besikeičiančias eksporto tendencijas taip pat rodo šių metų spalio mėnesio pramonės produkcijos pokytis: pramonės produkcija per metus smuko 1,3 proc., nors rugsėjį pramonės produkcija per metus augo 8,2 procento. III ketvirtį, palyginti su II ketvirčiu, 0,4 proc. sumažėjo užimtųjų skaičius, nors 2002–2010 metų laikotarpiu III ketvirtį, palyginus su II ketvirčiu, užimtųjų skaičiaus augimas vidutiniškai sudarydavo 0,7 procento. Ūkio raidos perspektyvas teigiamai veikia išliekantis aukštas paslaugų pasitikėjimo rodiklis“, – aiškinama FM pranešime.
Ministerija numato greitą bankrutuojančio banko „Snoras“ apdraustųjų indėlių atstatymą, todėl bankroto poveikį BVP yra sumažino „kelis kartus“ iki 0,1-0,2 proc. BVP.
Daugiau nedarbo, mažiau atlyginimų
Dėl mažėjančio verslininkų pasitikėjimo ir augančio pesimizmo dėl gaminamos produkcijos paklausos bei eksporto galimybių per pastaruosius du mėnesius ženkliai pablogėjo darbdavių prognozuojamo darbuotojų skaičiaus rodikliai. Todėl projektuojamas lėtesnis užimtumo, darbo užmokesčio ir infliacijos augimas, teigia FM.
Nedarbo lygio projekcija 2012 metais didinama iki 14,0 proc. (buvo 11,9 proc.), darbo užmokesčio augimo projekcija mažinama iki 3,0 proc. (buvo 5,5 proc.). Dėl Europos Komisijos numatomų mažesnių pasaulinių naftos, maisto ir kitų produktų kainų infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą mažinama iki 2,5 proc. (buvo 3,4 proc.).
FM nekeičia 2013–2014 m. BVP augimo prognozės – atsižvelgus į šiuo metu suformuotus 2007–2013 metų finansinės perspektyvos ES paramos įsisavinimo planus ir darbo jėgos mažėjimą dėl visuomenės senėjimo BVP augimas 2013–2014 metais sieks atitinkamai 3,7 ir 3,4 procento.
