Miesto politikai šių metų biudžetą patepė taukuotais blynais. Vieni kitus apdaliję ir prisvilusiais, ir gražiai iškepusiais Užgavėnių atributais panevėžiečių išrinktieji vis dėlto baigė dalyti pinigus. Kad Savivaldybė neįklimptų į tokias pačias skolas kaip pernai, Panevėžyje išaugs žemės nuomos mokestis, o dėl daugiabučių teritorijų valymo Savivaldybė pasiryžusi bylinėtis su pačia Vyriausybe.
Siūlė skaityti
dokumentus
Svarbiausio šių metų dokumento tvirtinimo preliudija virto Laisvės aikštėje prie fontano Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Panevėžio skyriaus ekspromtu organizuotas devynių žmonių piketas kultūros centrui „Garsas“ išsaugoti.
Tuo pačiu metu Savivaldybėje siautė „Panevėžio linelio“ persirengėliai su pilnomis Užgavėnių blynų pintinėmis.
Tautos dėmesio išsiilgusiems Tarybos nariams teko vikriai suktis, kad ir su vienais, ir su kitais patektų į fotografų akiratį.
Prieš posėdį kilęs politikų aktyvumas piką pasiekė pradėjus svarstyti šių metų biudžetą.
Tribūnoje iškėlęs iš Užgavėnių persirengėlių gautą riebų blyną opozicijos lyderis liberalcentristas Ramūnas Vyžintas šių metų Savivaldybės biudžetą iš taupymo perkrikštijo prisvilusiu.
„Per Užgavėnes išvaroma žiema. Kadangi jos šiais metais nebuvo, bet reikia ką nors išvaryti, gal išvykim tą klausimą iš darbotvarkės“, – mėnesį Tarybos komitetuose ir frakcijose besitęsusį biudžeto svarstymą R.Vyžintas siūlė dar atidėti motyvuodamas, kad biudžetas suformuotas taip, jog jam trūksta dar bent 10 mln. litų.
Opozicijos strėles teko atlaikyti Tarybos komitetų ir frakcijų pasiūlymus apibendrinusiam Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkui Vidmantui Urbonui.
Nors beveik prieš mėnesį Tarybos nariams svarstyti pateiktame biudžeto projekte išdėstyti visi Savivaldybės turimi įsiskolinimai ir būdai, kaip jie bus grąžinti, liberalcentristas Valdemaras Jakštas panoro, kad V.Urbonas apie miestą slegiančias skolas paaiškintų pats.
„Skaitykite 144 puslapį“, – Tarybos nariui priminė Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas.
Geranoriškumo neliko
Šiuos metus Savivaldybė pradėjo turėdama 11,3 mln. litų skolos. Pasak Finansų ir biudžeto skyriaus vedėjos Onos Chomentauskienės, ją, išskyrus 4 mln. litų, numatyta grąžinti iš šių metų biudžeto. Likusieji 4 mln. litų, vedėjos teigimu, perduoti „Parex“ bankui. Savivaldybė jam įsipareigojusi skolą grąžinti dalimis – po 700 tūkst. litų per metus.
Į Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininką strėles paleido ir Tarybos narys Laimutis Sėdžius. Jis apkaltino, kad biudžeto projekte pataisos padarytos slapta.
„Kodėl Tarybos komitetai nebuvo informuoti, į kuriuos jų pasiūlymus atsižvelgta?“ – teisybės ieškojo L.Sėdžius.
Pasipiktinusiam Tarybos nariui V.Urbonas atsirevanšavo – priminė, kad Tarybos reglamentas nenumato, jog apibendrintus pasiūlymus Finansų ir ekonomikos komitetas turėtų dar kartą suderinti su Tarybos komitetais.
Jam pritarė meras Vitas Matuzas ir paaiškino, kad ankstesnės kadencijos komitetai apie Finansų ir ekonomikos komiteto apibendrintus pasiūlymus būdavo informuojami tik iš geranoriškumo, nes teisės aktai tokio grįžtamojo ryšio nenumato.
Sau leisti nebegali
Miesto kultūros įstaigoms skirtas finansavimas pasirodė abejotinas socialliberalei Zitai Kukuraitienei. Dėl to, kad Lėlių vežimo teatrui papildomai pridėta 5 tūkst. litų, teatrui „Menas“ – 9 tūkst. litų, o Muzikiniam teatrui – 40 tūkst. Lt, politikė įžvelgė išskirtinį valdžios dėmesį pastarajai kultūros įstaigai.
Į Kultūros ir meno komiteto pirmininkės socialdemokratės Ingridos Mazaliauskienės pastabą, kad papildomi pinigai paskirstyti proporcingai pagal įstaigų uždirbtas specialiąsias lėšas, Z.Kukuraitienė atrėžė, neva I.Mazaliauskienė kalba pamokyta.
Narstant šių metų biudžetą susižodžiavimo Tarybos nariai neišvengė ir apsistoję ties miestui tvarkyti numatytomis lėšomis.
Pasak V.Jakšto, įvertinus pabrangimą, šiais metais miestas liks dukart labiau nesutvarkytas nei pernai.
Tačiau ar Savivaldybė privalo mokėti už miesto tvarkymą – vis dar neaišku. Laukiama atsakymo iš valstybės kontrolierių į mero V.Matuzo užklausimą, ar Savivaldybės funkcija tvarkyti daugiabučių namų teritorijas, kurios yra ne Savivaldybės, o Apskrities viršininko administracijos žinioje.
Lietuvos savivaldybių asociacija rengiasi precedento neturinčiam žingsniui – per teismą iš Vyriausybės prisiteisti lėšas, kurias savivaldybės nuo 2000 m. išleido daugiabučių namų teritorijoms prižiūrėti.
„Ateina laikas, kai Savivaldybės biudžetas nebegali sau leisti mokėti už tai, ko neturėtų finansuoti“, – pabrėžė V.Matuzas.
Plačiau skaitykite vasario 6 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Užgavėnių persirengėlių prikeptų
blynų vaišės Tarybos narių nuotaiką pakėlė tik trumpam – svarstant biudžetą
emocijos liejosi per kraštus.
