Šį antradienį švedų koncernas „Teliasonera“ pranešė pradedantis įgyvendinti savanorišką oficialų siūlymą supirkti telekomunikacijų bendrovės „Teo LT“ akcijas. Investuotojams už vieną akciją pasiūlyta 2,2 lito (0,637 euro), o oficialiu siūlymu parduoti akcijas galima pasinaudoti iki birželio pabaigos.
Per pastaruosius trejus metus – tai jau antras švedų koncerno bandymas padidinti savo valdomų akcijų portfelį. Savanorišką oficialių siūlymą supirkti lietuviškos bendrovės akcijas „Teliasonera“ buvo paskelbusi 2009 metų rudenį. Tuo metu už vieną „Teo LT“ akciją siūlyta mažiau – 1,83 lito. Tą kartą švedams pavyko supirkti viso labo 4 proc. visų bendrovės akcijų ir savo valdomą akcijų paketą padidinti iki 67 proc.
Šį kartą švedų koncernui sekasi kur kas geriau. Gegužės pradžioje iš investicijų fondo „East Capital“ įsigijusi 7,87 proc. dydžio akcijų paketą „Teliasonera“ toliau tęsė akcijų supirkimą per Vilniaus vertybinių popierių biržą ir birželio pradžioje jau valdė daugiau kaip 84 proc. bendrovės akcijų.
Kaip šį trečiadienį susitikime su investuotojais kalbėjo „Teliasonera“ viceprezidentas ir finansų direktorius Per-Arne Blomquistas, jis nesitikėjęs tokio investuotojų aktyvumo ir gana sėkmingų supirkimo rezultatų. Nors iki 95 proc. ribos, kurią peržengus galima imtis privalomojo akcijų pardavimo procedūros, dar trūksta gerų 10 proc., tačiau ši riba jau nebeatrodo taip sunkiai pasiekiama.
Blogos žinios biržai
Iš Vilniaus vertybinių popierių biržos dingstančios bendrovės tampa nemalonia tendencija. Per pastaruosius penkerius metus iš biržos sąrašo pasitraukė tokios bendrovės kaip „Stumbras“ ir „Lifosa“, artimiausioje ateityje iš jos bus išbrauktas ir „Sanito“ pavadinimas. Tačiau pasitraukus ir „Teo LT“, birža rizikuoja netekti kur kas daugiau negu dar vienos eilutės prekybos sąraše. Kalbintų maklerių ir rinkos analitikų teigimu, tai būtų labai skaudi netektis Baltijos šalių biržoms.
„Teo LT“ ilgą laiką buvo vadinamas biržos flagmanu. Toks titulas bendrovei teiktas ne vien dėl jos dydžio ir rinkoje esančio laisvų akcijų kiekio, bet ir dėl pavyzdingo elgesio su investuotojais. Bendrovė net penkis kartus yra pelniusi „NASDAQ OMX“ Baltijos biržų skiriamą apdovanojimą už geriausius ryšius su investuotojais. Be to, „Teo LT“ turėjo didžiausią svorį skaičiuojant Vilniaus vertybinių popierių biržos indeksą, kuriame jos akcijų dalis sudarė 23 proc. ir tai buvo tam tikras visos biržos stabilumo garantas. Šios bendrovės akcijas mėgo ir instituciniai, ir smulkieji investuotojai, o daugiau tokių didelių ir likvidžių bendrovių Vilniaus biržoje paprasčiausiai nėra.
Banko „Finasta“ Kapitalo rinkų departamento analitiko Tado Poviliausko nuomone, „Teo LT“ pasitraukus iš biržos sąrašų, svaresnė indekso dalis atitektų kitoms stambesnėms ir stabilius veiklos rezultatus demonstruojančioms bendrovėms, tokioms, kaip „Klaipėdos nafta“ ar LESTO. Kita vertus, pasak T. Poviliausko, šios bendrovės sunkiai galėtų pretenduoti į rinkos flagmano titulą, mat joms trūksta likvidumo, patikimumo ir žinomumo tarp užsienio investuotojų.
„Danske“ banko Finansų maklerio skyriaus vadovas Kęstutis Celiešius buvo linkęs įžvelgti ir kitą neigiamą „Teo LT“ pasitraukimo aspektą – padidėjusį visos biržos „nervingumą“ ir didesnį indekso svyravimą. Anot jo, iš biržos pasitraukus tokiai stambiai bendrovei, turėjusiai nemažai institucinių investuotojų, atsiras daugiau galimybių rinką paveikti spekuliaciniais veiksmais.
Reikia daugiau bendrovių
Nors „Teliasonera“ sieks supirkti kuo daugiau „Teo LT“ akcijų, P. Blomquisto teigimu, jos tikslas nėra visiškai išbraukti „Teo LT“ iš biržos sąrašų. „Sieksime bendrovę išlaikyti biržoje tol, kol laisvų akcijų kiekis rinkoje bus racionalus“, – teigė „Teliasonera“ atstovas. Koks laisvų akcijų kiekis gali būti racionalus P. Blomquistas nedetalizavo. Galima tik daryti prielaidą, kad 8-10 proc. akcijų dalies turėtų pakakti, kad jomis galėtų vykti aktyvesnė prekyba per biržą.
Vis dėlto jau dabar akivaizdu, kad likvidumas Vilniaus vertybinių popierių biržoje bet kuriuo atveju sumenks. O didesnė dalis pinigų, kuriuos investuotojai gavo ar dar gaus pardavę „Teo LT“ akcijas, bus nukreipta į užsienio rinkas „Atsižvelgiant į tai, kad „Teo LT“ yra laikoma saugia dividendine pozicija, reiktų laukti, kad pinigai iš akcijas pardavusių asmenų patrauktų panašių dividendinių pozicijų link. Aišku, užsienio ir vietos institucinių klientų pinigai išeis į užsienį, o smulkiųjų pinigai veikiausiai pasiliks Lietuvos bendrovėse“, – svarstė T. Poviliauskas.
K. Celiešiaus nuomone, didesnioji dalis pinigų, gautų už „Teo LT“ akcijas, išeis ne tik iš Vilniaus, bet ir iš Baltijos biržų. „Bendrovės akcijų dividendinis pajamingumas iki šiol buvo stulbinantis ir prilygo obligacijoms. Tad investuotojai į „Teo LT“ akcijas greičiausiai tikrai nėra tie, kurie tikisi didelio trumpalaikio akcijų vertės prieaugio. Iš biržos išėjus „Teo LT“ būtų sunku rasti kitą tokią bendrovę Baltijos šalyse, kuri demonstruotų panašius rezultatus“, – sakė K. Celiešius.
Abu pašnekovai linkę sutikti, kad pastarųjų kelerių metų tendenciją galėtų keisti naujų didelių bendrovių atėjimas. Bet T. Poviliauskas situaciją vertina be užuolankų: „Artimiausiu metu tikėtis naujų privačių įmonių Vilniaus biržoje beviltiška. Jeigu ir eis, tai į Varšuvos biržą. Vienintelė galimybė – po kelerių metų sulaukti valstybinio sektoriaus bendrovių“.
Realiausios kandidatės į naujas stambias biržos dalyves būtų tokios valstybinės įmonės kaip „Lietuvos geležinkeliai“ ar „Lietuvos paštas“. Nors apie tai finansų rinkų ekspertai kalba antrus ar trečius metus, realių veiksmų kol kas nematyti. O politinės valios tokiam žingsniui padaryti artimiausiais metais tikrai neatsiras.
