Išplėstos biofarmacijos įmonės atidaryme dalyvavo itin gausus politikų būrys.
Vladas Algirdas Bumelis, bendrovės „Sicor Biotech“/TEVA generalinis direktorius, yra vienas įtakingiausių Lietuvos verslininkų. Dėl to nekyla jokių abejonių matant, kiek politikų pirmadienį (vasario 28 d.) rado laiko apsilankyti už ES paramą išplėstos biofarmacijos gamyklos sostinėje atidaryme.
Į prof. V.A. Bumelio kvietimą atsiliepė ne tik premjeras Andrius Kubilius ir ūkio ministras Dainius Kreivys, bet ir dešimtys Seimo narių iš valdančiosios koalicijos ir opozicijos. Ir, matyt, ne veltui. Nes gamyklos, kurioje gaminami biofarmaciniai produktai onkologinėms ligoms gydyti, plėtra, anot jos vadovo, yra svarbus įvykis visai Lietuvos farmacijos pramonei ir ekonomikai.
Iš viso į „Sicor Biotech“/TEVA gamybos plėtrą investuota 23 mln. litų, iš jų 8 mln. litų gauti iš ES struktūrinių fondų. Įmonės vadovas akcentavo, kad ir be šios finansinės paramos gamykla būtų plečiama, nors ne taip sparčiai.
Plėsti gamyklos pajėgumus buvo nuspręsta dėl išaugusių produktų, ypač onkologiniams ligoniams skirto filgrastimo, paklausos. Šalies biofarmacijos lyderė planuoja dukart padidinti vaistinių preparatų eksportą ne tik esamose, bet naujose rinkose: JAV, Australijoje, Japonijoje. Investuotos lėšos Lietuvai jau per artimiausius dvejus metus sugrįš per sumokėtą pelno ir kitus mokesčius valstybei.
Politikų apsuptas V. A. Bumelis taip pat negailėjo pagyrų dabartinei valdžiai. „Labai teisinga dabartinės Vyriausybės politika vystyti aukštąsias technologijas, jas remti ir tam skirti ES paramą“, – sakė profesorius. Jis netgi pagyrė „puikiai išvystytą“ švietimo sistemą, nors šią pastaraisiais metais daug kas pakeiksnoja. Mat išplėstoje gamykloje įdiegtas technologijas sukūrė Lietuvos mokslininkai ir inžinieriai.
Pagyrimus sėkmingai mokslininkų užaugintam verslui žarstęs A. Kubilius jau regi, kad Lietuva tikrai taps Šiaurės Baltijos aukštųjų technologijų paslaugų ir gamybos centru. Premjeras vylėsi, kad tokie sėkmingi pavyzdžiai kaip šis paskatins užsienio investuotojus imtis naujų projektų ir įvertins, kad Lietuva orientuota į aukštųjų technologijų paslaugų ekonomiką.
Ūkio ministras Dainius Kreivys paskaičiavo, kad biotechnologijų sektoriuje kuriama pridėtinė vertė yra 5-7 kartus didesnė nei tradicinėje pramonėje, todėl tokie projektai „yra tai, ko reikia Lietuvai“, nes kuria eksporto potencialą, naujas darbo vietas.
