Į skrydžių bilietų pirkėjus iš Lietuvos jau ne viena oro linijų kompanija žiūri atsargiai.
Pirkti skrydžių bilietus susiruošusiems lietuviams oro linijų bendrovės ir kelionių organizatoriai vis dažniau užtrenkia duris. Saugantis sukčiavimo atvejų, iš lietuvių prašoma įvairių dokumentų ir patvirtinimų arba visai atsisakoma parduoti bilietus.
Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ šį mėnesį paskelbė apribojanti lietuviams ir latviams galimybę pirkti lėktuvų bilietus prieš pat skrydį. Nuo šiol internetu įsigyti „Ryanair“ skrydžių bilietus bus galima likus ne mažiau kaip savaitei iki kelionės. Taip kompanija bandys apsiginti nuo sukčiavimo perkant bilietus internetu atvejų.
Atrodo, kad panašios praktikos ėmė laikytis ir kiti skrydžių organizatoriai. Vilnietis M. L. bilietus skrydžiui iš Vilniaus į Belgradą įsigijo internetu iš vokiečių bendrovės „Opodo“. Tačiau netrukus iš kelionių organizatorės „Opodo“ vilnietis sulaukė netikėto laiško: kreditine kortele už bilietus mokėjusio vyro bendrovė paprašė atsiųsti banko patvirtinimą, kad jis tikrai yra šio banko klientas. Taip pat reikėjo pridėti ir kreditinės kortelės nuotrauką.
Kadangi laiškas vilnietį pasiekė savaitgalį, gauti reikiamo patvirtinimo iš banko jam nepavyko. O nusiųsta kreditinės kortelės nuotrauka neišgelbėjo – patrauklia kaina užsakyti bilietai nuplaukė.
Nepriėmė kreditinės kortelės
Panaši istorija nutiko ir Živilei Vaškytei – Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (VTD) viešųjų ryšių specialistei.
„Man nepavyko nusipirkti skrydžio bilietų iš Ispanijos. Nors norėjau mokėti kreditine kortele, Ispanijos oro linijų bendrovė jos iš manęs tiesiog nepriėmė. Teko kreiptis pagalbos į draugus iš Paryžiaus, kurie be jokių problemų nupirko skrydžio bilietą“, – pasakojo Ž. Vaškytė.
Komentuoti taikomus apribojimus turistams iš Lietuvos VTD atstovai atsisakė: esą sprendimai taikyti apribojimus yra priimti kitų valstybių arba jų bendrovių, todėl Lietuvos VTD jų nekomentuoja.
Kauno oro uosto direktorius Arijandas Šliupas mano, kad prašymai perkant bilietus pateikti banko patvirtinimą ar kreditinės kortelės nuotrauką netaps tendencija. Jo nuomone, milijoninius keleivių srautus pervežančioms bendrovėms tokia praktika tiesiog neįmanoma. Tačiau A. Šliupas sutiko, jog gintis nuo sukčiavimo atvejų kelionių organizatoriams tampa vis opesne problema.
Jis priminė, kad anksčiau „Ryanair“ taip pat taikė panašų bilietų pirkimo internetu apribojimą. Tačiau pradėjusi sparčiai veržtis į Lietuvos rinką kompanija tokio apribojimo buvo atsisakiusi.
„Nenoriu nieko įžeisti, bet kuo didesni srautai ir kuo mažesnių pajamų keleivių skrenda, tuo daugiau tarp jų atsiranda linkusių sukčiauti. Nors nemanau, kad kitos skrydžių bendrovės nesusiduria su sukčiavimo atvejais. Tik „Ryanair“, matyt, susidūrė su tiek atvejų, kad nusprendė kažko imtis“, – teigė A. Šliupas.
Vis dėlto Kauno oro uosto direktorius nemano, kad problemos šaknų reikėtų ieškoti Lietuvoje.
„Aš manyčiau, kad šaknų reikia ieškoti ne Lietuvoje, o išeivių iš Lietuvos segmente, pavyzdžiui, Londone. Girdėjau, kad ten galima už, pavyzdžiui, 50 svarų nusipirkti padirbtą banko kortelę. O ją įmanoma nusipirkti skrydžio bilietą, kuris kainuoja 100 svarų. Jei aviakompanija nepatikrina kortelės ir mokėtojo duomenų su banku, žmogus skrenda už dyką“,- pasakojo A. Šliupas.
Kreipėsi į vartotojų gynėjus
Neįprastų reikalavimų iš „Opodo“ sulaukęs M. L. jau kreipėsi į Europos vartotojų centrą (ECC). Jo atstovė Gabrielė Gaubienė teigė, kad dėl problemų mokant kreditine kortele į ECC kreiptasi pirmą kartą.
„Yra buvę keliautojų skundų dėl nesklandumų mokant debetine kortele. Tačiau paprastai tai būdavo nesusipratimai dėl valiutos konvertavimo“, – teigė teisininkė patarėja G. Gaubienė.
Vartotojo skundą ECC padalinys Lietuvoje artimiausiu metu perduos ECC tinklo padaliniui Vokietijoje. Šis savo ruožtu kreipsis į pačią Vokietijos bendrovę.
„Tik nuo valstybių ir bendrovių geranoriškumo priklauso, kada sulaukiame atsakymo. Kartais tai užtrunka savaitę, bet gali užtrukti ir kelis mėnesius. Fiksuotų terminų nėra nustatyta“, – aiškino G. Gaubienė.
Oro linijų keleivių skundai sudaro apie 30 proc. visų ECC Lietuvoje registruojamų skundų. Dažniausios skundų priežastys – dingęs ar sugadintas bagažas bei atidėti ar atšaukti skrydžiai.
Atvejai – pavieniai
Banko „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigė, kad itin retai sulaukiama prašymų patvirtinti faktą, jog mokėtojas banko kortele yra to banko klientas.
„Bendrame sukčiavimo banko kortelėmis kontekste Lietuva neišsiskiria. Prašymai patvirtinti kortelės savininko tapatybę yra veikiau išimtis, su kuria praktiškai nesusiduriame“,- teigė S. Abraškevičius.
Pasak jo, internete prekes ar paslaugas perkantis ir banko kortele mokantis žmogus turi pirmiausia įvertinti pardavėją.
„Internete veikia daugybė pardavėjų, bankas tikrai nėra pajėgus su kiekvienu jų susisiekti. Galbūt patvirtinti tapatybę gali būti prašoma tais atvejais, kai perkama brangi paslauga. Tačiau pirkėjui tokiais prašytojais nereikėtų aklai pasitikėti. Už pardavėjų veiksmus bankas neatsako“, – įspėjo S. Abraškevičius.
