Politikams dovanojo pirštines
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos
bendruomenė sunerimusi dėl galimos priverstinės mokinių integracijos į bendrojo
lavinimo mokyklas. Apie šią ir kitas ramybės neduodančias savo problemas mokykla
pranešė politikams ir valdininkams per pirštines.
Vakar į mokyklą paminėti Tarptautinės kurčiųjų dienos
sukviestiems – Seimo nariams Petrui Luomanui, Arūnei Stirblytei, Švietimo ir
mokslo ministerijos, Panevėžio apskrities viršininko administracijos, Panevėžio
miesto savivaldybės atstovams ir kitiems – šios įstaigos auklėtiniai dovanojo po
mažų obuoliukų girliandą su įpinta pirštine.
Joje buvo įdėtas į ritinėlį susuktas raštas su įstaigos
išdėstytomis problemomis.
„Pirštinės simbolizuoja gestais kalbančiojo rankas. Kurtieji ir
neprigirdintieji jums negali žodžiais išsakyti, kas jiems kelia nerimą, todėl
pasirinko kitokį būdą“, – sujaudintiems ir kiek sutrikusiems svečiams paaiškino
mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė.
Pasak jos, šios akcijos tikslas – atkreipti valdžios atstovų
dėmesį į kurtiesiems svarbius klausimus, paskatinti dėti didesnes pastangas
siekiant lygių teisių kurtiems žmonėms.
Visą dieną trukusį renginį, skirtą Tarptautinei kurčiųjų dienai
pažymėti, mokyklos bendruomenė ir svečiai pradėjo šv. Mišiomis, o baigė
iliuzionistų pasirodymu ir diskusijomis prie arbatos puodelio. Tarptautinė
kurčiųjų diena švenčiama paskutinį rugsėjo sekmadienį. Panevėžyje ji paankstinta
dėl iš JAV atvykusio profesoriaus, gestų kalbos specialisto Simono J.Karmelo,
kuris mokykloje vedė seminarą.
Sunkmetis tęsiasi daug metų
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos vadovė
didžiausią problemą įvardijo nežinią dėl rytojaus.
Pasak jos, neaišku, koks likimas laukia įstaigos panaikinus
apskritis. Bendruomenę yra pasiekusios kalbos, kad mokykla gali būti likviduota,
o kurti ir neprigirdintys vaikai priversti lankyti bendrojo lavinimo mokyklas.
Kaip tvirtino D.Kriščiūnienė, jeigu taip atsitiks, bus padaryta
didelė žala klausos negalią turintiems vaikams, nes jiems ugdyti reikia
specifinių sąlygų. Mokyklą dabar lanko 47 vaikai nuo 3 iki 21 metų iš Panevėžio
apskrities ir kitų šalies miestų. Įstaigoje dirba 28 mokytojai, iš jų 4
metodininkai, 11 vyresniųjų mokytojų.
Direktorei taip pat nerimą kelia, kad po apskričių reformos
mokykla nebūtų perduota Savivaldybei. Anksčiau jai jau buvo pavaldi, ir
D.Kriščiūnienė puikiai žino, kaip įstaigai buvo sunku sudurti galą su galu.
Įstaigos vadovė pasidžiaugė, kad dabar Panevėžio apskrities
viršininko administracijai pavaldi mokykla finansiškai gyvena palyginti geriau,
yra renovuojama, tačiau iš esmės jai dar labai daug ko trūksta.
„Sunkmetis pas mus tęsiasi beveik šešiolika metų – tiek, kiek
gyvuoja mokykla“, – kalbėjo D.Kriščiūnienė.
Pasak jos, mokinio krepšelio lėšų skaičiavimo metodika
nepritaikyta kurčiųjų mokykloms. Tad įstaigai trūksta pinigų vaikams ugdyti.
Nėra psichologų, mokytojų, tėvų, mokinių, gydytojų bendradarbiavimo, kai vaikui
yra implantuojamas kochliarinis implantas ir jį reikia mokyti kalbėti.
Pasigendama tyrimų, kaip vystosi vaiko psichika po šio klausos aparato
implantacijos.
Mokykla neturi galimybių vežioti mokinių, nes nėra autobuso.
D.Kriščiūnienės teigimu, įsigijus autobusą, mokyklą lankytų daugiau vaikų,
įstaiga gautų didesnę paramą.
Negali švęsti su sveikaisiais
Masiniuose renginiuose, tokiuose kaip Panevėžio gimtadienio
šventė, pasigendama gestų kalbos vertėjų. Pasak D.Kriščiūnienės, kurtieji negali
kartu su sveikaisiais nei švęsti, nei melstis.
Praėjusią savaitę ji buvo Šiluvoje, atlaiduose, ir dar kartą
įsitikino, kad kurtieji neturėjo galimybės suprasti maldų.
Plačiau skaitykite 2009 m. rugsėjo 15 d. „Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
A.Repšio nuotr. Pasakė kitaip. Klausos negalią
turintys vaikai Seimo nariui P.Luomanui ir kitiems valdžios atstovams dovanojo
gestais kalbančiojo rankas simbolizuojančias pirštines.
