Panevėžio rajono gyventojas 22 metų Tomas Marcinkevičius, metaliniu strypu užmušęs ir sudeginęs savo bičiulį 32 metų Tomą Skupą, nuteistas 12 metų kalėti pataisos namuose. Jis taip pat turės atlyginti kelias dešimtis tūkstančių eurų siekiančią neturtinę ir turtinę žalą aukos artimiesiems – motinai Stasei Skupienei ir dviem Tomo broliams. Taip pat atlyginti Panevėžio rajono savivaldybei padarytą neturtinę 28 tūkst. 670 eurų žalą už sudegintą jai priklausantį namą, kuriame buvo socialiniai būstai.
Tokį nuosprendį T. Marcinkevičiui vakar paskelbė Panevėžio apygardos teismas.
Vyriausio sūnaus netekusią Panevėžio rajono Liberiškio kaimo gyventoją S. Skupienę teismo sprendimas tenkina.
„Mano sūnaus niekas nebeprikels. Nusikaltėlis manęs atsiprašė, tik aš jam negaliu atleisti. Tegu jam Dievas atleidžia“, – jaudindamasi kalbėjo moteris.
Kraupų nusikaltimą iki tol neteistas T. Marcinkevičius padarė praėjusių metų liepos 6- ąją. Apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Liberiškio kaime Panevėžio rajono savivaldybei priklausančiame name metaliniu strypu mušė T. Skupą ir taip tyčia jį nužudė. Svečias neskubėjo išsinešdinti. Jis pagrobė nužudytojo mobilųjį telefoną, rankinę, piniginę su pinigais, banko ir kitomis kortelėmis – iš viso 305 eurų vertės turto. Auka ta dieną buvo gavusi algą.
Bylos nagrinėjamo metu buvo teigiama, kad, slėpdamas nusikaltimo pėdsakus, T. Marcinkevičius benzinu apipylė gyvenamojo namo patalpas su jame buvusiu nukentėjusiuoju ir žiebtuvėliu padegė. Tačiau po nuosprendžio paskelbimo patikslinta, kad talpykloje buvęs benzinas išsiliejo vyrams grumiantis.
Savo kaltę T. Marcinkevičius visiškai pripažino.
Palaikus rado degėsiuose
Nuo sūnaus namų už kelių šimtų metrų gyvenanti S. Skupienė teisme yra pasakojusi, kad tuomet, kai buvo nužudytas sūnus, jau miegojo. Moterį pažadino skambutis apie degantį sūnaus namą. Išbėgusi į lauką jį pajuto stiprų dūmų kvapą ir išvydo dūmų kamuolius, virstančius iš tos pusės, kur gyveno sūnus.
Moteris su savo vyru Jonu Astrausku tekini pasileido Tomo namų link. Nubėgę jie išvydo liepsnojantį namą.
„Iš karto supratome, kad namas padegtas. Degė abu jo galai – ir gyvenamas, ir negyvenamas“, – sakė jie.
T. Skupas beveik 200 metų senumo name, kadaise priklausiusiame dvaro ansambliui, nuomojosi socialinį būstą. Praėjusių metų vasarą jis buvo vienintelis gyventojas. Dar vieną šiame name naujai suremontuotą būstą Savivaldybė ketino išnuomoti eilėje jo laukiančiai šeimai.
Namą gesinusių ugniagesių žmonės prašė pirmiausia malšinti liepsnas tame gale, kur gali būti žmogus. T. Skupo motina ir kiti artimieji iki paryčių dar turėjo vilties, kad jis gyvas. Apie 6 valandą ryto į gaisravietę atėjo ir T. Marcinkevičius. Kiti T. Skupo bičiuliai sulėkė dar naktį, tik išgirdę apie nelaimę.
Liudininkai pasakojo, kad T. Marcinkevičius buvo labai įsitempęs, žiūrėjo didelėmis, baltomis akimis. Paklaustas, ar nežinąs, kur yra Tomas, jaunuolis atsakė, kad niekur šis nesidės, grįš.
„Mums iš karto tapo aišku, kad T. Marcinkevičius yra prikišęs nagus prie gaisro“, – pasakojo jie.
Liberiškiečių įtarimai pasitvirtino.
Inga SMALSKIENĖ
