Prasidėjus moksleivių atostogoms, bibliotekose organizuojamos dienos stovyklos – vienintelė išeitis tėvams, norintiems, kad jų atžalos ne šlaistytųsi gatvėmis, o turiningai leistų vasarą. Tačiau bibliotekininkės stveriasi už galvų.
Dar prieš dešimtmetį daugelio vasara prabėgdavo pas senelius kaime ar vasaros stovykloje, bet dažnas šiuolaikinis vaikas tokios prabangos nebeturi. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Stovyklos prieinamos ne visiems
Prasidėjus moksleivių atostogoms mokyklos ir vaikų popamokinę veiklą organizuojančios įstaigos ištuštėja. To negalima pasakyti apie bibliotekas. Ne, mažieji daugiau skaityti nepradėjo – bibliotekose organizuojamos dienos stovyklos – vienintelė išeitis tėvams, norintiems, kad jų atžalos ne šlaistytųsi gatvėmis, o turiningai leistų vasarą.
Tačiau bibliotekininkės stveriasi už galvos – sudėtinga ne tik suvaldyti kone penkių dešimčių vaikų pulką, bet ir padaryti taip, kad visi tilptų itin kukliose bibliotekų patalpose. Nors dažnai darbuotojos net neturi laiko papietauti, jos už papildomą darbą negauna nė vieno euro daugiau.
Užimti beveik tris mėnesius vaikus turininga veikla dažnai šeimai nemenkas iššūkis. Dar prieš dešimtmetį daugelio vasara prabėgdavo pas senelius kaime, bet dažnas šiuolaikinis vaikas tokios prabangos nebeturi.
Tiesa, dabar gerokai didesnis vasaros stovyklų pasirinkimas – nuo kalbų užsienyje iki jogos pajūryje ar ekstremalaus išgyvenimo miškuose stovyklų. Tačiau jų kainos prieinamos ne kiekvienai šeimai. Kadangi kai kurios stovyklos daug vaikų nesurenka, organizuoja vos vieną ar dvi pamainas.
Vaikų poilsio stovyklos „Trimitas“ administratorės Emilijos Gudelionienės teigimu, šiemet buvo planuota organizuoti tris pamainas. Dešimties dienų poilsis vaikui būtų kainavęs 170 eurų, tačiau atsirado vos viena kita šeima, pasiryžusi mokėti tokią sumą, tad šiais metais bus tik viena pamaina. Tik į ją jau visi kelialapiai išpirkti, mat stovykla gavo projektinį finansavimą ir galėjo 30 proc. sumažinti kainą.
„Kai tik paskelbėme renkantys pirmąją pamainą, per kelias savaites buvo rezervuoti ar išpirkti kelialapiai, nes pirmos pamainos stovyklautojai galėjo pasinaudoti lengvata ir kelialapis jiems kainavo 115,5 euro, nepriklausomai nuo tėvų pajamų. Besidominčiųjų stovykla tikrai yra, bet kai išgirsta, kad reikės mokėti visą kainą, norinčiųjų nelieka“, – „Sekundei“ teigė E. Gudelionienė.
Stovykloje „Vaikystės šilelis“ dešimties dienų poilsis šiek tiek pigesnis – 140 eurų, tačiau ir čia bus organizuojamos tik dvi pamainos. Pasak „Vaikystės šilelio“ direktorės Daivos Arelytės, vienoje pamainoje paprastai būna nuo penkiasdešimties iki šimto vaikų, nors stovykla galėtų priimti gerokai daugiau.
Kaip vieną didžiausių kliūčių savo atžalą leisti į stovyklą tėvai įvardija kainą, mat jeigu šeimoje yra daugiau nei vienas vaikas, vasaros pramogos gerokai patuština piniginę.
„Net nežinau, kiek šiemet stovyklaus vaikų, mat pirmoji pamaina prasidės tik liepos 21 dieną. Priimame jau nuo šešerių metų, bet dažniausiai tėvai išleidžia 10–15 metų vaikus. Nors mėgstama pabrėžti, kad stovyklos dažnam per brangios, galime pastebėti ir kitą tendenciją – labiausiai užpildytos būna pačios brangiausios stovyklos. Vadinasi, tėveliai pajėgūs savo vaikus išleisti į stovyklas“, – svarsto D. Arelytė.
Bibliotekos atviros visiems
Neturintiesiems galimybės ilsėtis brangiose vasaros stovyklose vienintelė išeitis lieka nemokamos dienos stovyklėlės. Nors jas organizuoja ne viena miesto įstaiga, ne visos prieinamos vaikams. Mat kai kurios stovyklos priima labai ribotą skaičių vaikų, kitos skirtos tik jų globojamiems ar ugdomiems vaikams. Tik bibliotekos, nors ir ne guminės, priima visus.
Bibliotekos „Žalioji pelėda“ vedėja A. Bratkauskienė (dešinėje) prisipažino, kad užimti penkiasdešimties stovyklautojų būrį – nemenkas iššūkis. Visa laimė, jog bibliotekininkėms talkina iš Darbo biržos atsiųstos merginos. U. Mikaliūno nuotr.
„Židinio“ bibliotekoje organizuojamos stovyklos vadovė vyriausioji bibliotekininkė Lina Kučinskienė teigė, kad kasdien pas juos susirenka apie 30–40 vaikų, kai kurie ateina pirmą kartą. Nors stovykla veikia nuo birželio pradžios, kasdien į ją užsuka tėvelių – pasidomėti, ar jų atžalos galėtų čia lankytis.
„Didžiausia bėda, kad mūsų patalpos nedidelės, tad priimti tiek vaikų gana sudėtinga. Jeigu oras palankus, stengiamės būti kieme, net piešiame lauke. Bet dabar lietingų dienų periodas, tad teks pasukti galvą, ką daryti, kad visi tilptų, ir kuo juos užimti. O stovyklą lanko labai įvairaus amžiaus vaikai – nuo ikimokyklinukų iki septintokų, todėl veiklą reikia sugalvoti tokią, kad tiktų ir patiktų visiems“, – „Sekundei“ pasakojo L. Kučinskienė.
Su tokiu būriu vaikų dirba vos dvi darbuotojos – bibliotekininkė ir iš Darbo biržos atsiųsta pagalbininkė. Tad tenka pasitelkti fantaziją. Anot stovyklos vadovės, dešimties metų patirtis parodė, kad vaikams reikia ne tik kūrybinių užsiėmimų, bet ir pramogų, įvairesnių renginių, konkursų.
„Kai kurie mūsų vaikai jau buvo ir kitose stovyklose, tačiau daugelis jų trunka tik dešimt dienų, o vasara – beveik tris mėnesius. Tad vaikai ir jų tėveliai vietoj vasaros ant asfalto renkasi stovyklas bibliotekose“, – paaiškino L. Kučinskienė.
Biblioteka ne guminė
Vaikų bibliotekos „Žalioji pelėda“ vedėjos Alvidos Bratkauskienės teigimu, įprastą dieną pas juos susirenka iki penkiasdešimties jaunųjų panevėžiečių. Tačiau tai ne riba – kasdien duris praveria keli naujokai.
Jaukiose, bet nedidelėse patalpose priimti tiek norinčiųjų – tikras iššūkis. Nors biblioteka vasaros stovyklas organizuoja jau dešimtmetį, tačiau tiek vaikų susirinko pirmieji metai.
„Susirinkdavo apie trisdešimt vaikų, o šiandien atėjo 47-i, bet tai dar ne riba. Matau daug naujų veidų, tad tikėtina, kad rekordą dar sumušime“, – juokauja A. Bratkauskienė.
Dirbti su tokiu būriu reikia ištvermės ir kantrybės. Į biblioteką užsuka labai skirtingi vaikai, tad pasitaiko visko.
Vedėja šypsosi: kai visi pavargsta susispaudę dirbti ankštose patalpose, nuleisti „garo“ eina į lauką – kas kamuolį spardo, kas žaidžia judriuosius žaidimus ar lenktyniauja estafetėse. Vaikams norėtųsi organizuoti kuo įvairesnės veiklos, tačiau viską riboja finansai. Du mėnesius vyksiančiai stovyklai Savivaldybė skyrė vos 170 eurų.
„Anksčiau stovyklautojus stengdavomės bent per stovyklos uždarymą apdovanoti knygomis, nupirkti saldumynų, o dabar vos užtenka popieriui. Vien edukacinė programa muziejuje kainavo 62 eurus. Gerai, kad bent tėveliai gali savo vaikams nupirkti autobuso bilietą ar sumokėti už muziejų“, – kalbėjo bibliotekininkė.
Netilpo į autobusą
Stovyklos organizatoriai džiaugiasi, kai atsiranda rėmėjų. Pavyzdžiui, viena žaliuzėmis prekiaujanti įmonė dovanojo žaliuzių atraižų, tad bent kelioms dienoms stovyklautojai turi medžiagų darbui. O Vietos vakarinė bendruomenė skyrė lėšų vaikų ekskursijai į Rokiškį: mažieji degustuos sūrį, gaminsis kaleidoskopus ir klausysis istorijų apie Rokiškio dvarą.
„Labai džiaugiamės, kad bent vaikus galėsime nuvežti į ekskursiją. Deja, ne visus, mat autobusas tik 36 vietų, tad važiuoti galės apie 30. Pirmenybę teikėme tiems, kurie yra ištikimiausi mūsų skaitytojai ir stovykloje dalyvauja ne pirmus metus. Visiems gražiai paaiškinau, kodėl negaliu visų vežti, tad ašarų nebuvo. Gal pavyks tuos, kurie šįkart nevažiuos, kitą savaitę kur nors kitur nuvežti“, – svarstė A. Bratkauskienė.
Sunkiausia, anot stovyklos vadovės, suvaldyti tokį didelį būrį stovyklautojų. Jai talkina tik dvi merginos, atsiųstos iš Darbo biržos. Jeigu ne jos, bibliotekininkėms būtų išties riesta. Jau vien išvyka į muziejų yra savotiškas iššūkis.
„Visa laimė, turiu dvi pagalbininkes, nes kai važiavome į muziejų, teko pasukti galvą, kaip su penkiasdešimt vaikų tilpti į autobusą – reikėjo gerokai palaukti, kol atvažiavo pustuštis autobusas. Tokios gvardijos nepriėmė ir muziejus – teko visus suskirstyti į dvi grupes: vieni gamino lėles, kiti – žvakes“, – su kokiais iššūkiais tenka susidurti, pasakojo A. Bratkauskienė.
Dirba savanoriškai
Bibliotekos vedėja tikisi, kad kitąmet situacija pagerės. Didelių vilčių, kad valdžia skirs stovykloms daugiau lėšų, nepuoselėja, tačiau bent jau turės erdvesnes patalpas. Dar prieš Kalėdas bibliotekininkes pasiekė žinia, kad Savivaldybė sutiko nupirkti šalia parduodamą trijų kambarių butą, tad bus galima išplėsti patalpas.
„Dabar kaip tik vyksta viešųjų pirkimų konkursas, todėl viliamės, kad kitą vasarą stovyklautojus galėsime priimti naujose patalpose, nes dabar skaitytojai, atėję pasiimti knygų, net negali prie jų prieiti, nes visur prisėdę vaikų“, – sakė bibliotekos vedėja.
Ji viliasi, kad kada nors Savivaldybė susipras ir lėšų skirs ne tik popieriui ir kanceliarinėms prekėms pirkti, bet ir darbuotojų algoms. Visą vasarą dirbti tokiomis sąlygomis išties sudėtinga.
Nors vasaros stovykla trunka iki pietų, vaikai pasilieka gerokai ilgiau, čia pat ir pietauja – atsineša iš namų tėvų į dėžutes sudėto maisto. Kai kuriuos suaugusieji pasiima tik grįždami iš darbo – apie penktą ar šeštą vakaro.
„Vasarą galėtume gyventi daug ramiau, juk ir renginių mažiau, bet dabar negalime net atostogų pasiimti, nes nebus kam dirbti su vaikais. Dirbti tokiame triukšme ne tik savo tiesioginį, bet ir papildomą pedagoginį darbą nėra lengva, o kai už tai negauni bent kelių eurų daugiau, motyvacijos tikrai nėra. Labai tikiuosi, kad Savivaldybė į tai atsižvelgs ir skirs lėšų ne tik popieriui, bet ir čia dirbančių žmonių algoms“, – vylėsi A. Bratkauskienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
