Premjeras Andrius Kubilius planuojamą įvesti automobilių mokestį pavadino „žaliuoju“. Autoverslininkai teigia, kad „žaliuoju“ jį būtų galima pavadinti nebent dėl to, kad valdžia neturi „žalio“ supratimo apie transporto problemas.
Biudžeto skyles lopanti Vyriausybė skaičiuoja, kad, kiekvieną automobilį apmokestinus vidutiniškai 100 litų per metus, valstybės iždą būtų galima papildyti 200 mln. litų. Tokia aritmetika nėra visiškai tiksli, nes iš beveik 2 mln. Lietuvoje registruotų transporto priemonių neapmokestinti yra tik lengvieji automobiliai (1,7 mln.). Daugiau nei ketvirtadalis jų (apie 500 tūkst.) jau nebeatvažiuoja į techninės apžiūros centrus, tad automobilių mokestis galbūt ir padėtų išvalyti kiemus, tačiau laukiamo finansinio efekto neduotų.
Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Petras Ignotas tvirtina, kad jei politikai bent kartą per 20 metų ryžtųsi iš esmės spręsti transporto problemas, gausiau būtų papildytas ne tik valstybės biudžetas, bet ir sutaupyta šimtai milijonų litų avarijų padariniams likviduoti, keliams prižiūrėti ar visuomeniniam transportui išlaikyti. Asociacija kiekvienai Vyriausybei teikia pasiūlymus, tačiau politikai iki šiol liko kurti.
Automobilių mokesčio nusprendusi griebtis A. Kubiliaus Vyriausybė deklaruoja vieną tikslą – papildyti biudžetą. A. Kubilius yra pareiškęs, kad automobilio mokesčiu labiausiai turėtų būti nepatenkinti turtingesni gyventojai. Tai dar vienas aiškus signalas iš Vyriausybės, kad energija nukreipiama biudžeto pajamoms didinti, o ne ekologinėms ar saugumo problemoms spęsti, nes būtent mažas pajamas gaunantys gyventojai važinėja senais, nesaugiais ir aplinką labiausiai teršiančiais automobiliais. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis mano, kad automobilių mokestis padėtų atnaujinti transporto parką ir spręsti ekologines problemas, tačiau jis laikosi pozicijos, kad artimiausiu metu tokio mokesčio Lietuvai dar nereikia.
Autoverslininkai palaiko idėją apmokestinti automobilius, tačiau šio mokesčio tikslai turėtų būti visai kiti – kaip ir daugelyje ES šalių, mokestis pirmiausia turėtų padėti atnaujinti automobilių parką, skatinti rinktis ekologiškesnius automobilius ir dažniau naudotis visuomeninio transporto paslaugomis.
Šiuo metu aštuoniolikoje ES valstybių yra renkami automobilių mokesčiai, kurie skaičiuojami pagal CO2 emisijas, automobilių amžių, kainą, galią, variklio darbo tūrį, degalų sąnaudas, masę ar kelių šių parametrų kombinaciją. Europos Komisija demonstruoja valią visose ES šalyse suvienodinti automobilių mokesčių tvarką ir juos taikyti pagal taršą. Jei ši iniciatyva bus įgyvendinta, tai taps dar viena paslėpta bomba Lietuvos piliečiams – senais, ekologinių reikalavimų neatitinkančiais ir galingais automobiliais važinėjantiems lietuviams toks mokestis smogtų skaudžiausiai iš visų ES narių. EURO 4 ir aukštesnius taršos reikalavimus atitinka vos 6 proc. Lietuvoje registruotų automobilių, net 58 proc. mūsų šalies transporto priemonių neatitinka net žemiausių EURO reikalavimų (žr. 1 grafiką).
Kaip atgimsta automobiliai?
Pagal automobilių techninę būklę, amžių ir taršą Lietuva visuomet buvo paskutinė ES, o recesija 2009 metais bloškė dar labiau. 2000 metais Lietuvoje registruojamų automobilių amžius buvo 8,8 metų, 2009-aisiais – jau beveik 10 metų. Vidutinis automobilio amžius Lietuvoje nuo 15 metų 2000-aisiais nukrito iki 16,4 metų 2009-aisiais (ES – 8,2 metų).
Vokietijoje pirmą ir antrą kartą registruojamų automobilių santykis yra 1:0,85. Dalis vokiečių pirktų naujų automobilių patenka į dideles avarijas ar dėl kitų priežasčių nebėra tinkami eksploatuoti, tad nebepatenka į naudotų automobilių rinką. Lietuvoje registruojamų naujų ir naudotų automobilių santykis yra net 1:17. 2009 metais mūsų šalyje įregistruota 7,74 tūkst. naujų automobilių, o naudotų – beveik 130 tūkst. Šis rodiklis taip pat ypač krito 2009-aisiais (žr. 2 grafiką).
Viena opiausių problemų yra ta, kad naudotų automobilių verslo tradicijomis garsėjanti Lietuva beviltiškai sumaitotus vakariečių automobilius veža į mūsų šalį ir juos čia vėl paverčia važiuojančiomis transporto priemonėmis. Į avariją patekę tokių automobilių vairuotojai ir keleiviai turi kur kas mažiau šansų likti gyvi.
Kaip veikia „automobilių prikėlimo iš mirusiųjų“ sistema? Vakarų Europos šalyse autoavarijose stipriai nukentėję automobiliai yra išregistruojami – teisiškai jie iš transporto priemonių tampa atliekomis. Duženos patenka į specialias aikšteles, kuriose žvalgosi pirkliai. Surandami du vienodos markės automobiliai, kurių vieno sumaitotas priekis, kito – galas. Parvežtos į Lietuvą sveikosios automobilių dalys sulipdomos ir vėl tampa važiuojančiu automobiliu – kitaip tariant, mūsų šalyje metalo laužas vėl tampa registruota transporto priemone. Nuo stipresnio smūgio į medį ar stulpą šie automobiliai dažniausiai perplyšta pusiau.
Kita problema – vis dar skylėta ir korumpuota techniškai netvarkingų automobilių kontrolės sistema. Naujas automobilis pirmą kartą techninės apžiūros centruose tikrinamas po trejų metų, vėliau – kas dvejus metus. Šis terminas taikomas visiems – ir apynaujiems, ir senesniems nei 15 metų automobiliams. Vos tūkstantį litų kainuojantys automobiliai yra lengvai prieinami jauniems ir nedrausmingiems vairuotojams, tokie automobiliai eksploatuojami ir be techninės apžiūros, ir be civilinės atsakomybės draudimo. Tokia padėtis sukelia žiaurių pasekmių: liepos 6 d. Širvintų rajone žuvo jaunas vairuotojas, automobiliu „Honda Legend“ atsitrenkęs į pakelės medį. Automobilis pagamintas prieš 24 metus. Birželio 20 dieną Rokiškio rajone žuvo 22 metų vyras, vairavęs prieš du dešimtmečius pagamintą „Mercedes“. Tokie pranešimai policijos eismo įvykių suvestinėse mirga kiekvieną savaitę – dažniausiai savaitgaliais ir švenčių dienomis.
2007 metų Vyriausybės patvirtintoje Saugaus eismo keliuose gerinimo programoje pažymima, kad eismo įvykių nuostoliai šalies ūkiui per metus sudaro apie 1,5 mlrd. litų. Vyriausybės žingsniai prieš „Karą keliuose“ jau davė apčiuopiamų rezultatų, tačiau jie buvo pasiekti represinėmis priemonėmis ir viešųjų ryšių akcijomis. Kito žingsnio – fiskalinėmis priemonėmis skatinti pirkti naujesnius ir saugesnius automobilius arba dažniau naudotis visuomeniniu transportu – politikai nedrįsta žengti. Galima įžvelgti bent dvi jų tokio atsargumo priežastis – tokie sprendimai nebūtų populiarūs ir sulauktų kritiškos rinkėjų reakcijos, be to, naudotų automobilių verslas sukuria daug darbo vietų, nors didelė šio verslo dalis – įskaitant ir automobilių perpardavėjus, ir ypač garažuose dirbančius automobilių meistrus – tūno šešėlyje.
Kelių transporto priemonių technines apžiūras ir ekspertizes atliekančių įmonių asociacijos „Transeksta“ direktorius Gintautas Šlėderis taip pat pripažįsta, kad politikams trūksta valios griežtinti techninės automobilių būklės reikalavimus. Daugelyje ES šalių naujas automobilis į techninės apžiūros centrą privalo atvykti po trejų metų, kitą kartą jau po dvejų metų, o vėliau – kiekvienais metais. Lietuvoje techninei apžiūrai atvaromų automobilių vidutinis amžius yra 13,6 metų, o, ekspertų teigimu, automobilių techninė būklė gerokai ima blogėti po vidutiniškai septynerių eksploatacijos metų. Beveik pusė į techninės apžiūros centrus atvykstančių automobilių pripažįstami netvarkingi ir iš pirmo karto jų vairuotojams nesuteikiamas techninės apžiūros talonas. Tai irgi iliustruoja prastą transporto parko būklę, bet politikai siūlymus senesniems automobiliams taikyti kasmetinę techninę kontrolę atmeta. „Kiekvienas vairuotojas yra ir rinkėjas“, – ironizavo G. Šlėderis.
Kur užkastas lobis?
Per pastarąjį dešimtmetį iki krizės Lietuvos naudotų automobilių verslui sėkmingiausi buvo 2007 metai, o pastaraisiais metais ir šis verslas patyrė ženklų nuosmukį. „Regitros“ duomenimis, 2007-aisiais į Lietuvą buvo importuoti 423 758, o eksportuoti 348 960 automobilių. 2008-aisiais importuotas 285 601, o eksportuoti 247 623 automobiliai. 2009 metų I pusmetį į Lietuvą importuota mažiau automobilių nei eksportuota – įvežta beveik 55 tūkst. automobilių, o išvežta kiek daugiau nei 67 tūkstančiai.
Lietuvos autoverslininkų asociacijos duomenimis, pardavus vieną naują automobilį mokesčių pavidalu valstybei sumokama apie 18 tūkst. litų. Valstybei sudėtinga įkišti ranką į naudotų automobilių pardavėjų kišenes, tačiau, ekspertų teigimu, nuslepiamų mokesčių suma yra keletą ar net keliolika kartų didesnė nei 200 milijonai litų, kuriuos A. Kubilius tikisi surinkti apmokestinus automobilius.
