Nors didžioji namų ūkių dalis kas mėnesį sugeba atidėti dalį pinigų santaupoms, svarbiausių mėnesio pajamų ir išlaidų neplanuoja beveik pusė šeimų, parodė Lietuvos banko užsakymu atlikta namų ūkių finansinės elgsenos apklausa.
Beveik pusė apklaustų namų ūkių per mėnesį sutaupo iki 500 litų. 6,4 proc. respondentų atideda nuo 500 iki 1 000 litų, o daugiau kaip 1 000 litų sutaupo 2,3 proc. šeimų. Trečdalis nurodė, kad nieko nesutaupo.
Populiariausi taupymo būdai yra sąskaita arba indėlis kredito įstaigoje ir namuose grynaisiais pinigais laikomos santaupos. Dažniausiai taupoma ne konkrečiam tikslui, o siekiant apsisaugoti nuo nenumatytų veiksnių – pajamų sumažėjimo ar netikėtų išlaidų. Finansinių įsipareigojimų turi trečdalis apklaustų namų ūkių, dažniausiai respondentai skolinasi vartojimui ir būstui įsigyti. Mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai dažnai turi vartojimo ar kitos paskirties paskolų, yra pasiskolinę iš draugų arba giminaičių, kas dešimtas nurodė turintis greitųjų kreditų bendrovės paskolą.
Daugiau nei pusė apklaustųjų (53,4 proc.), turinčių kokių nors finansinių įsipareigojimų, teigia, kad šie įsipareigojimai namų ūkiui yra našta. Finansinę naštą jaučiantys respondentai mėgino gerinti savo padėtį kreipdamiesi į kredito įstaigą dėl turimų finansinių įsipareigojimų sąlygų pakeitimo. Apklaustieji siekė susimažinti mėnesinę įmoką arba pageidavo peržiūrėti palūkanų normą.
Finansinių įsipareigojimų sąlygas aktyviau keitė tie namų ūkiai, kurių bent vienas narys turi aukštąjį išsilavinimą. Tai rodo, kad yra būtinas finansinis švietimas – namų ūkiai turi labiau domėtis galimybėmis pasigerinti įsipareigojimų sąlygas.
Vertindami ateities perspektyvas, respondentai labiausiai nerimauja dėl didėjančių komunalinių mokesčių ir kylančių maisto produktų kainų. Kad būsto kainos stabilizavosi ir per artimiausius 6 mėnesius nekis, mano 35,6 proc. apklaustųjų.
