Besivystančių rinkų indeksai nuo 2010 metų pradžios prarado dalį savo vertės.
Kai 2008-aisiais per pasaulį nusirito finansų krizė, o daugelio išsivysčiusių valstybių ūkį ištiko šokas, investuotojai metėsi į šių negandų praktiškai nepaliestas besivystančių šalių – Brazilijos, Indijos ar Kinijos – rinkas. Tačiau panašu, kad šių rinkų žavesys pastaruoju metu išblėso.
Pastaruoju metu investuotojai „ištraukė“ rekordines sumas pinigų iš besivystančių šalių rinkų lemdami jose kainų korekciją. Lėšų judėjimą fonduose sekančios „EPFR Global“ duomenimis, vien vasario pradžioje investuotojai iš Brazilijos, Indijos, Kinijos ir kitų rinkų atitraukė 5,45 mlrd. JAV dolerių vertės investicijų. Per 2010 metus investuotojai į besivystančias rinkas buvo nukreipę apie 95 mlrd. JAV dolerių, šiuo metu apie penktadalį šių lėšų jie jau yra atsiėmę.
Vasario viduryje išsivysčiusių šalių fonduose septintą savaitę iš eilės buvo skaičiuojamas teigiamas investicijų srautų prieaugis. Per šiuos metus investuotojai į JAV, Europos šalių ir Japonijos fondus jau nukreipė 47 mlrd. JAV dolerius, iš jų vien į JAV rinką – 29 mlrd. JAV dolerių.
JAV, Japonijos ir Vokietijos biržų indeksai nuo šių metų pradžios yra išaugę po 4-5 proc., o sąrašo viršūnėje yra Prancūzija, kurios „CAC-40“ yra ūgtelėjęs net 6,9 proc. Daugelyje besivystančių rinkų fiksuojamas indeksų nuosmukis: Brazilijoje – 4,4 proc., Indonezijoje – 5,1 proc., o Indijoje – net 10 proc.
Vėl įtikėjo JAV galia
„Swedbank“ Baltijos investicijų centro vadovas Igoris Ryklys tokį investicijų srautų judėjimą pasaulyje vadina gana tradiciniu investuotojų žingsniu. Anot jo, pastaruosius dvejus metus investuotojus traukusios besivystančių šalių rinkos šiuo metu vertinamos kaip per daug brangios, todėl jose pastebimas lėšų atitraukimas ir tokio žingsnio nulemta kainų korekcija.
Tuo metu išsivysčiusių šalių rinkos po 2008-ųjų krizės vis dar išlieka pakankamai pigios, o sumažėjus rizikai, šios rinkos tampa patrauklia vieta investuoti. „Investuotojai tiki išsivysčiusių rinkų ateitimi, todėl pinigai į jas grįžta“, – apibendrina I. Ryklys.
Didelio investuotojų dėmesio pastaruoju metu sulaukia JAV. Gerėjantys JAV statistiniai duomenys rodo šios šalies ekonomikos atsigavimą, o pratęstos mokesčių lengvatos ir žemos palūkanų normos teigiamai veikia vartotojus bei verslą, kuriam šiais metais keliami nemaži lūkesčiai.
Rūpestį kelia infliacija
Pasak I. Ryklio, pergalvoti savo strategiją besivystančiuose regionuose investuotojus verčia ir infliacijos grėsmė. Visų pirma, besivystančios šalys artėja prie ekonominio ciklo piko. Be to, centriniai besivystančių šalių bankai neskuba didinti bazinių palūkanų normų, siekdami pristabdyti pinigų srautus ieškančių pelningesnių investicijų ir apsaugoti vietinius eksportuotojus nuo vietinės valiutos brangimo. Tokiu būdu, spręsdami valiutos kurso problemą, centriniai bankai didina infliacijos riziką, nes žemos palūkanų normos yra teigiamas veiksnys tolimesniam kainų augimui.
Besivystančių šalių padėtį blogina ir aukštos žaliavų kainos, kurios turi įtakos infliacijos augimui, nes didelė vartotojų krepšelio dalis yra skiriama išlaidoms maistui ir energijai. Pasak I. Ryklio, tokia situacija yra palanki investicijoms į besivystančių šalių obligacijas, kurios susijusios su infliacija.
Vis dėlto, pasak I. Ryklio, tai dar nereiškia, kad investuotojai ateityje visiškai nusisuks nuo besivystančių šalių. Brazilija, Indija ar Kinija išlieka didžiausią augimo potencialą turinčiomis rinkomis per artimiausius kelis dešimtmečius, o atkūrus investicijų balansą bei sumažėjus rizikoms, investicijų srautas į jas vėl turėtų išaugti.
