Organizatorių nuotr. Dar prieš metus M. Morkis (15 numeris) turbūt nė nesapnavo, kad varžysis su greičiausiais savo amžiaus pasaulio lenktynininkais.
Panevėžietis Martynas Morkis tik pirmą sezoną sėdi prie karto vairo ir kaupia patirtį, tačiau jau dabar neretai už devynmečio nugaros atsiduria aibė kur kas labiau patyrusių jaunųjų lenktynininkų.
Prieš metus atsilikdavo ratais
Spalio pabaigoje M. Morkis iš Italijoje vykusių tarptautinių varžybų parsivežė didžiulę taurę. Jis „FIA Academy“ serijos „International Final Academy ChampionKart“ lenktynėse užėmė 6 vietą ir gavo „Baby Academy“ taurę. Ši pozicija – nemaža panevėžiečio pergalė, nes dar prieš metus M. Morkis turbūt nė nesapnavo, kad varžysis su greičiausiais savo amžiaus pasaulio lenktynininkais.
„Man patinka kartais važinėtis: galiu aplenkti daug varžovų, laimėti, grįžti namo su taurėmis. Be to, galiu aplankyti daug miestų“, – džiaugėsi berniukas sporto teikiamas privalumais.
Italijoje iškovota taurė Martynui kol kas pati brangiausia, nes užimta 6-oji vieta – didžiulis panevėžiečio pasiekimas.
„Iš pradžių buvo gana sunku. Tai – ne krepšinis, ne komandinė sporto šaka“, – kalbėjo Martyno treneris Andrius Jonelis. Pasak jo, praėjusiais metais Martynas nuo lyderių gerokai atsilikdavo, neretai varžovai jį lenkdavo ratu. M. Morkis važiuoti mokėsi „CIK-FIA Academy“ organizuojamose varžybose Lietuvoje. Čia jis galėjo sulaukti tokių automobilių sporto specialistų kaip Jonas Gelžinis, Jonas Dereškevičius patarimų. Mokymai buvo organizuoti tada, kai vyko Lietuvos kartingo čempionatas Vilniuje, Smalininkuose, Aukštadvaryje.
Net atšalus kartas neliko dulkėti garaže. „Visą praėjusią žiemą per šalčius treniravomės. Daugiausia dirbome vienoje sudėtingiausių ir sportininkams labiausiai nepatinkančių trasų Aukštadvaryje. Tai sudėtinga trasa – norint greitai važiuoti, reikia išmokti valdyti kartą. Su laiku rezultatai ėmė augti kaip ant mielių. Jau pirmosiose varžybose šiemet Jelgavoje Martynas nepaliko vilčių varžovams ir užėmė pirmą vietą, – pasakojo sporto specialistas A. Jonelis. – Pavasarį matėme, kad sekasi visai neblogai. Nusprendėme jėgas išbandyti Baltijos šalių čempionate. Turėjome įsigyti naują motorą. Dalyvavome „Pro-Kart“ serijos lenktynėse. Čia Martyno klasėje nuolat susirinkdavo apie trisdešimt konkurentų. Šiemet turėjome nemažai varžybų, buvo užimti visi savaitgaliai, tik liepos mėnesį galėjome pailsėti.“
Sėkmingą sezoną netikėtai pristabdė operacija: jaunajam sportininkui liepos pradžioje buvo operuotas apendicitas. Paskui lenktynininkas dar kelias savaites turėjo praleisti nesportuodamas ir nelenktyniaudamas.
„Teko nubraukti kai kuriuos norus. Nepavyko sėkmingai pasirodyti Lietuvoje, likome šešti. Latvijos atvirojo čempionato bendroje įskaitoje užėmėme trečią vietą. „Rotax Max Baltic Challenge“ varžybose „Micro Max“ klasėje Martynas po penkių etapų į priekį praleido du estus ir latvį, o bendroje įskaitoje liko ketvirtas“, – šių metų pasiekimus vardino treneris.
Italijoje – variklių loterija
Besibaigiant sezonui treneris ir lenktynininko M. Morkio tėvelis Sigitas nusprendė Martynui suteikti galimybę jėgas išbandyti Italijoje, „FIA Academy“ serijos „International Final Academy ChampionKart“ lenktynėse. Jos buvo organizuotos šalia Venecijos.
„Varžybos nežadėjo nieko blogo. Galbūt trūko patirties, juk mokomės, dar pirmas sezonas. Įdomiausia tai, kad visiškai nesitikėjome, jog teks varžytis organizatorių technika. Visiems vienodos sąlygos. Rėmai identiški, motorų parametrai – taip pat“, – įspūdžiais Italijoje dalijosi A. Jonelis.
Per trasos bandymą pagal rezultatą Martynas buvo šeštas. Trūko vos 0,3 sek. iki pirmosios vietos. Organizatoriai prieš varžybas visus informavo apsikeisti kartų motorais, pavyzdžiui, 15-ojo karto lenktynininkas keitėsi motoru su 6-ojo karto. „Atrodė, viskas gerai, per kvalifikacines lenktynes atvažiavome penkti.
Po šio važiavimo vėl turėjome keistis motorais ir karbiuratoriais. Po šių pokyčių suprastėjo mūsų pozicija – likome dešimti. Prieš pusfinalį vėl keitėmės motorais, ir prieš finalą iškovojome trečią vietą. Kaip vėliau paaiškėjo, Martynas lenkė net pasaulio čempioną“, – teigė A. Jonelis.
Po pusfinalio prieš finalą vėl keitė motorus. „Čia mums nepasisekė. Pasirodo, tas naujas variklis stokojo galios. Išvažiavę į tiesiąją, lenktynininkai paprastai pasinaudoja oro maišu, taip gali pavyti ir aplenkti varžovą. O Martynui išvažiavus į tiesiąją, kartas imdavo net atsilikti nuo varžovo, ką jau kalbėti apie lenkimą“, – finalinio važiavimo įspūdžius pasakojo lenktynininko treneris.
„Dabar mano namuose – jau dešimt taurių. Italijoje tai buvo mano rimčiausios varžybos“, – žvelgdamas į naująją gražuolę, kurią gavo už šeštą vietą, džiaugėsi M. Morkis. Paklaustas, kas yra jo favoritas, berniukas sakė: „Norėčiau būti toks greitas kaip Simas Juodviršis! Teko pas jį svečiuotis, mačiau visas jo taures.“
S. Juodviršis – kiekvienam pradedančiajam pavyzdys, kad karjerą pradėjus Lietuvoje galima tapti pasaulio kartingų čempionu ir daugelio tarptautinių varžybų nugalėtoju.
Pasak trenerio, kalbėti apie išskirtines Martyno savybes trasoje anksti. „Jis dar mokosi, tai – pirmieji žingsniai, kiekvienos varžybos – svarbi patirtis, nes berniukas sužino ką nors nauja. Netgi sakyčiau, kad Martynas trasoje per daug draugiškas varžovams. Mokau, kad trasoje reikia būti agresyvesniam, nes lenktynėse draugų nėra. Tačiau jis tikrai talentingas ir labai greitai tobulėja“, – pasakojo ir Simą Juodviršį į pergales atvedęs A. Jonelis.
Linas JOCIUS
