Apžvelgdami besibaigiančius metus Panevėžio krašto bendruomenių aktyvistai sako, kad nuveikta daug gerų darbų. Norų, idėjų, ateities planų – taip pat nemažai. Tačiau svarbiausias tikslas lieka tas pats – pasiekti didesnio žmonių aktyvumo, iniciatyvumo, noro rūpintis savo aplinka, bendrauti, bendradarbiauti su kaimynais.
Metai – darbingi
Dienraštis „Sekundė“ šiais metais leistame priede „SOS: bendruomenė!“ skaitytojus supažindino su krašto bendruomenių veikla, pateikė jos įvairovės pavyzdžių, pasakojo apie aktyviausius bendruomenių savanorius.
Baigiantis metams ir projektui „SOS: bendruomenė!“, paprašėme Panevėžio miesto ir rajono bendruomenių atstovų pasidalyti mintimis apie nuveiktus ir planuojamus darbus.
2013-ieji miesto ir rajono gyventojų bendruomenėms įsimins skirtingai: vienos iš jų dar tik žengia pirmuosius žingsnius, kitos gali dalytis solidžia patirtimi. Daugelis miestiečių organizacijų šiomis dienomis mini tik pirmąsias veiklos metines, o rajono bendruomenių sąjunga švenčia dešimtmetį.
Skirtingi ir organizacijų skaičiai: mieste žmonės susibūrę į septynias, kaimuose – į 58-ias bendruomenes. Nepaisant skirtingos patirties, visos bendruomenės gali pasididžiuoti darbingais metais, įgyvendintais projektais, pasiekimais skatinant bendruomeniškumą.
Pasiekia dirbantieji išvien
Panevėžio rajono gyventojų bendruomenių sąjungos pirmininkas Kazimieras Binkis teigia, kad rajono bendruomenėms besibaigiantys metai išskirtiniai dideliais darbais, pasiekimais ir panašūs į buvusius dėl nesikeičiančių problemų.
„Svarbu, kad turime kuo džiaugtis, o bėdos – ne kokios nors išskirtinės. Tenka pasivažinėti po Lietuvą, domėtis, kaip dirbama kitur, matau, kad visur vargstama dėl to, kad stinga aktyvumo, mažai lyderių, mažai iniciatyvaus jaunimo. Ši bėda – visuotinė ir sunkiai išsprendžiama.
Todėl galime tik džiaugtis, kad rajone yra jai nepasiduodančių bendruomenių, kad, pavyzdžiui, Smilgiuose, Paįstryje, Raguvoje, Miežiškiuose, Šiluose, Berčiūnuose, Ramygaloje nepaisoma, kad ne visada pakanka pajėgų, aktyviai dirbama“, – sako pirmininkas.
Pasak jo, ten, kur stiprios bendruomenės, ir kiemai gražiau tvarkomi, ir kultūrinė veikla aktyvesnė, puoselėjamos tradicijos, imamasi labdaringos veiklos.
„Didžiausi, geriausi rezultatai ten, kur žmonės nesiskirsto – čia viena organizacija, čia kita, o dirba visi išvien. Bendruomenės labai aktyviai įsijungė į socialinių pašalpų skirstymą, puikiai atlieka šį darbą, nes būtent bendruomenių nariai žino, kaip kas kaime gyvena, kam labiausiai reikia paramos. Daug dirbama ir įgyvendinant „Saugios kaimynystės“ programą“, – veiklas vardija K. Binkis.
Projektai – šimtatūkstantiniai
Anot sąjungos vadovo, šiemet bendruomenės ėmėsi ne tik tęstinių veiklų, įprastų darbų, bet ir įgyvendino keletą solidžių projektų. Tarp pastarojo meto bendruomenių plėtrą skatinančios ES iniciatyvos „LEADER“ remiamų projektų – ne vienas šimtatūkstantinis Panevėžio rajono bendruomenių projektas.
„Dviem pastariesiems šaukimams mūsų bendruomenės sukūrė net trisdešimt projektų 2,7 milijono litų sumai. Beveik visos paraiškos buvo patenkintos, vieni projektai jau įgyvendinti, kiti dar tebevyksta. Pinigai panaudoti paveldui puoselėti, verslumui skatinti, bendruomenių namams tvarkyti, įkurti keli daugiafunkciai centrai“, – informuoja pirmininkas.
Jo teigimu, rajono gyventojų projektai sulaukė ne tik finansavimo, bet ir ekspertų įvertinimo – antrus metus organizuojamo konkurso „LEADER apdovanojimai“ vienais iš nugalėtojų tapo Ramygalos ir Garuckų bendruomenės projektas „Pasidaryk ir žaisk“. Jis pripažintas šalies metų jaunimo iniciatyva.
Apdovanojimui „Metų visuomeninė iniciatyva“ buvo nominuotas Naujamiesčio kultūros centro ir dailės galerijos projektas „Kaimo tradicijų puoselėjimo programa Naujamiesčio seniūnijoje „Aukščiau žolės, žemiau dangaus“.
Tiesa, „Leader“ priemonė šiais metais baigiasi, tad, anot K. Binkio, kol kas nežinia, ar ir ateityje bus galimybių tokius didelius darbus daryti, kokios bus jų finansavimo priemonės, kokie prioritetai. Kita vertus, bendruomenės ir iki šiol naudojosi ne tik šios priemonės teikiamomis galimybėmis, projektus kūrė, paraiškas teikė ir kitoms programoms, todėl bendruomenių sąjungos pirmininkas sako tikintis, kad veikla nesustos.
Konkursai – iniciatyvai skatinti
Rajono bendruomenių sąjunga ne tik ragina bendruomenes naudotis įvairių programų teikiamomis galimybėmis, bet ir pati organizuoja konkursus, kuriais skatina žmonių iniciatyvą.
Tradicinis konkursas „Mano kaimas“ rengiamas siekiant paskatinti rajono gyventojus puoselėti kaimų tvarkymo tradicijas, pagal gamtosaugos ir higienos reikalavimus tvarkyti atliekas, likviduoti kaimų teritorijoje ir prieigose esančius šiukšlynus, ugdyti žmonių poreikį išsaugoti ekologiškai švarią ir tvarkingą aplinką.
Pasak K. Binkio, šis konkursas akivaizdžiai demonstruoja, kokia stipri kaimuose bendruomenių įtaka: „Bendruomenės rengia savus aplinkos tvarkymo konkursus, aktyvistai eina pas kaimynus, prašo tvarkytis, pataria, paragina, daug kur kartu su seniūnijomis patys viešuosius plotus tvarko. Apžiūrėdami konkursui pasisiūliusius kaimus matome, kiek daug toks pavyzdys reiškia, kaip sparčiai į gera keičiasi vaizdai.“
Šiemet gražiausiai besitvarkančia rajono gyvenviete „Mano kaimo“ konkurso komisija pripažino Smilgius, antroji ir trečioji vieta teko Gustoniams ir Piniavai.
Kitame tradiciniame konkurse bendruomenės įvertina asmenines žmonių iniciatyvas, pagerbia tuos, kurie labiausiai nusipelno bendruomenėms, aktyviausiai įsitraukia į jų veiklą, savo pavyzdžiu daro kaimų gyvenimą prasmingesnį, šviesesnį.
Šiemet „Kaimo šviesuolio“ bendruomenės lyderio titulų nusipelnė jotainietė Milda Kuodienė ir ėriškienė Birutė Grybauskienė, už kaimo kultūros ir tradicijų puoselėjimą apdovanojimo vertu pripažintas Česlovas Gnižinskas iš Upytės.
Panoro vienytis
Panevėžio miesto bendruomenes vienijančių vietos bendruomenių tarybų pirmininkai sako, kad 2013-ieji jiems įsimins kaip patirties kaupimo ir iniciatyvos skatinimo laikas.
„Lietuvos kaimų bendruomenės – toli pažengusios, o iš miestų gal tik Vilnius ir Kaunas mums gali būti mokytojai, daugelis miestų gyventojų bendruomenių dar labai jaunos, neturinčios patirties, – sako Šiaurės bendruomenių tarybos vadovė Romalda Šerplienė. – Panevėžyje Rožyno ir „Senamiesčio“ bendruomenės gyvuoja ilgiau, o kitos penkios įkurtos tik pernai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pradėjus vykdyti bendruomenių savivaldos programą, skyrus lėšų. Bet galime džiaugtis, kad vos per vienerius metus atsirado žmonių, kuriuos vienija noras bendrauti, kartu spręsti problemas“, – kalbėjo R. Šerplienė
„Šie metai įrodė, kad iniciatyvių žmonių yra, – patvirtina Centro bendruomenių tarybos pirmininkas Laimontas Bulovas. – Vieni imasi darbų, nes supranta, kad geriau patiems ieškoti išeities, nei skųstis ir dejuoti. Kitus judėti, vienytis priverčia problemos – puikiu pavyzdžiu tapo dėl nakvynės namų vietos kovoję žmonės. Žinoma, aktyvumo norėtųsi kur kas didesnio, tačiau svarbu, kad bent po truputį atsiranda noro burtis, dirbti kartu.“
Iniciatyva užkrečiama
L. Bulovo teigimu, poreikis burtis į bendruomenes, jose dirbti, spręsti savas ir kaimynų problemas turi kilti patiems žmonėms. Tiesa, tą poreikį galima ir stengiamasi paskatinti. „Pradedame nuo nedidelių dalykų. Pavyzdžiui, šią vasarą į daugiabučių kiemus atvežėme Lėlių vežimo teatro spektaklius. Tikimės, kad jie ne tik vaikams buvo įdomūs, bet ir tėvai prie skelbimų susitiko, gal apie ką nors pasikalbėjo, į spektaklius su atžalomis atėjo, gal su kaimynais pasisveikino. Ruošiamės atidaryti ledo čiuožyklą ir viliamės, kad į ją atėję žmonės pabendraus, gal sugalvos kokių nors norų, idėjų, parodys iniciatyvą jas įgyvendinti“, – sako pirmininkas.
Pasak jo, aktyvumą atskleisti turėtų padėti ir gyventojams suteikiamos priemonės tvarkyti daugiabučių aplinkai. Norima, kad suaugusieji bendrų interesų surastų sekdami savo vaikų veiklą, tad moksleiviai buriami, pavyzdžiui, puošti miesto viešosiose erdvėse esančių eglučių.
L. Bulovas įsitikinęs, kad iniciatyva užkrečiama. Štai praėjusiais metais bendruomenės kiemuose pastatė treniruoklių, šiemet tokio pat darbo ėmėsi ir Savivaldybė.
„Ir ateities darbais tikimės ne tik tenkinti gyventojų poreikius, spręsti problemas, bet pirmiausia – pademonstruoti žmonėms, kad susibūrę esame pajėgūs labai daug padaryti“, – sako jis. Pirmininko teigimu, kitiems metams kuriami projektai, susiję su ekologijos propagavimu, norima įrengti, tvarkyti vaikų žaidimo aikšteles, rimčiau pasirūpinti kiemų švara.
Darbai – iš meilės
„Visada sakiau – noriu, kad savo gyvenamoje vietoje žmonės jaustųsi tarsi jaukiame dainuojančiame kaime. Taip, yra susvetimėjusių, yra nenorinčių dirbti iš idėjos, be atlygio, tačiau neprarandu vilties, kad ir tokius žmones galima išjudinti“, – sako Šiaurės bendruomenių tarybos ir Rožyno bendruomenės pirmininkė R. Šerplienė.
Ji teigia mananti, kad žmones paskatinti savanoriškai veiklai turėtų paprasčiausi dalykai. Pavyzdžiui, noras, kad gyvenamoji aplinka būtų graži, skatinanti ir svetur gyventi išvažiavusius vaikus mielai grįžti pasisvečiuoti.
Moters tvirtinimu, reikia mylėti savo vietą, savo žmones, tada ir tikslų atsiranda, nebekyla noras laukti, kol kas nors pabaksnos – pats imiesi dirbti.
Rožyne iš tokios meilės atsirado gyventojų tvarkomas ąžuolynas, kuriame renkamasi giedoti Tautiškos giesmės, tradicinės šventės, įvairūs renginiai. Organizuojamos talkos, kartu su šiaurinėje miesto dalyje įsikūrusiomis įstaigomis vykdomi bendri projektai, imamasi kultūrinės veiklos, rūpinamasi vaikų žaidimo aikštelėmis, jaunimo laisvalaikiu. Artimiausiu metu norima įgyvendinti gražią idėją su visomis Lietuvos gyventojų bendruomenėmis pasidalyti Gamtos namuose išaugintais ąžuoliukų sodinukais.
Jurga ŠVAGŽDIENĖ
