Pernai atidarytais jaukiais Jotainių kaimo bendruomenės namais „Užuovėja“ didžiuojasi ne tik prieš dešimtmetį įsteigtos bendruomenės nariai. Jos durys neuždarytos ir visiems jotainiečiams.
Svarbiausia – bendrauti
Jotainių kaimo bendruomenė labiausiai didžiuojasi jaukiais pernai rudenį duris atvėrusiais bendruomenės namais „Užuovėja“. Į juos gali užsukti ir ne organizacijos narys. Kaip sako bendruomenės pirmininkė Milda Kuodienė, durys atviros visiems.
„Juk gyvename viename kaime ir užsukančiuosius į „Užuovėją“ netikriname pagal sąrašą. Norint sukurti darnų kolektyvą reikia bendrauti ir bendradarbiauti. Be to, ir pats namų pavadinimas „Užuovėja“ įpareigoja būti atviriems ir priimti visus. Bendruomenės narys nuo kito kaimo gyventojo skiriasi tik tuo, kad moka nario mokestį“, – „Sekundei“ teigė M. Kuodienė.
Jotainių kaimo bendruomenė susikūrė 2002 metais. Ji telkia Jotainių ir kitų aplinkinių kaimų bei vienkiemių gyventojus ir iš jų kilusiuosius.
Pasak M. Kuodienės, bendruomenė dabar vienija 135 žmones, o veiklą organizuoja komitetas: Inga Bubinienė, Milda Tamokaitienė, Vida Zupkienė, Vilma Fedaravičienė, Sonata Eitvidienė, Roma Vaitkevičienė, Genofija Kriaučiūnienė, Stasė Miknienė.
„Pats džiaugsmingiausias dalykas, kad neseniai bendruomenės nare tapo dvidešimtmetė jotainietė. Jaunų žmonių mums labai reikia“, – pasidžiaugė vadovė.
Turi modernius namus
M. Kuodienė sakė, o jai pritarė ir organizacijos finansininkė M. Tamokaitienė, kad veikla suaktyvėjo pastačius bendruomenės namus.
„Veiklos pradžia visada sunki. Kol neturėjome savų patalpų, glaudėmės kultūros namuose. Tačiau vos tik atsirado galimybė turėti savo namus, ja pasinaudojome“, – pasakojo bendruomenės pirmininkė.
„Užuovėja“ buvo atidaryta 2012 metų rugsėjo 22 dieną. Atidarymo šventėje dalyvavo garbūs svečiai – Panevėžio rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius, Ramygalos bažnyčios klebonas Edmundas Rinkevičius. Jis pašventino namus, o bendruomenės pirmininkei M. Kuodienei bendrovės „Statybų trikampis“ vadovas Arvydas Pugžlys įteikė simbolinį pastato raktą. Šios statybų bendrovės darbuotojų dėka buvusi Jotainių kontora virto moderniu ir šiuolaikišku pastatu.
Pavadinimas atsirado savaime
Jotainių bendruomenės pirmininkė M. Kuodienė ir finansininkė M. Tamokaitienė prisiminė, kaip atsirado „Užuovėja“ ir kodėl bendruomenės namai taip pavadinti.
„Kai rašėme projektą Europos Sąjungos struktūriniams fondams gauti finansavimą griūvančiam kontoros pastatui rekonstruoti, reikėjo pavadinimo. Ilgai galvoti neteko. Mano dešinioji ranka M. Tamokaitienė pasiūlė pavadinti būsimus bendruomenės namus „Užuovėja“.
Taip ir liko toks daugiareikšmis pavadinimas“, – pasakojo M. Kuodienė.
Pasak organizacijos vadovės, buvo dirbama pagal visus reikalavimus.
„Viešieji pirkimai buvo skelbti kaip reikalaujama ir viską darėme kaip pridera. Bendra projekto vertė – daugiau kaip 527 tūkstančiai litų. Projektą pateikėme 2011-ųjų sausio pradžioje, o jau metų pabaigoje prasidėjo pastato renovacija. Mums labai padėjo rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Lunskis“, – kalbėjo pirmininkė.
Toks didelis projektas, M. Kuodienės tvirtinimu, Jotainių bendruomenės nariams buvo pirmas. „Tiesa, 2009 metais buvo parengtas projektas. Gavome per 20 tūkstančių litų, o už juos bendruomenei pirkome kompiuterį, spausdintuvą, siuvome drabužius ansambliui. Bet šis pusės milijono vertės projektas buvo pats didžiausias“, – tvirtino visuomeninės organizacijos atstovė.
Vienija draugystė
M. Kuodienė „Sekundei“ pasakojo, kad bendruomenės namų renovacija prasidėjo 2011 metų lapkričio mėnesį, o jau sausį pastatui buvo uždengtas stogas.
„Mums labai pasisekė, nes tada buvo švelni žiema. Pernai rugsėjo 22 dieną įvyko bendruomenės namų „Užuovėja“ atidarymo šventė“, – kalbėjo pirmininkė.
M. Kuodienė prisiminė, kad 2012 metų lapkričio 17-ąją buvo organizuojama dar viena šventė. „Ji buvo ypatinga tuo, kad bendruomenė minėjo savo veiklos dešimtmetį, o renginys vyko jau naujuose ir jaukiuose namuose“, – teigė pašnekovė.
Pasak jos, veiklos dešimtmetis ypatingas dar ir tuo, kad tarp garbių svečių buvo ir Raseinių rajono Žaiginio kaimo bendruomenės „Bitupis“ atstovai. „Su šia bendruomene mus sieja draugystės saitai. Jie dalyvauja mūsų šventėse, mes nuvykstame pas juos į svečius. „Bitupio“ bendruomenė labai aktyvi, itin bendruomeniška. Norėtųsi, kad ir mūsų žmonės būtų tokie“, – išsakė svajonę M. Kuodienė.
Gyvenimas verda
Nors lėšų bendruomenė neturi daug, pirmininkė džiaugiasi, kad stengiamasi įvairiomis progomis pamaloninti nedidelėmis dovanėlėmis nusipelniusius narius.
„Pernai sveikinome tuos bendruomenės narius, kuriems suėjo 45, 50 ir daugiau metų, t. y. tuos, kurių metai baigėsi penketu ir nuliu. Tokių buvo, atrodo, keturiasdešimt. Dovanėlės nebuvo didelės, bet svarbiausia žmogui dėmesį parodyti“, – mano pirmininkė.
Anot M. Kuodienės ir M. Tamokaitienės, „Užuovėjoje“ gyvenimas verda.
„Glaudžiai bendraujame su kultūros centru. Kartu rengiame įvairias šventes, minėjimus. Mūsų namuose vyksta vakaronės, prieš Velykas dažėme kiaušinius. Kadangi šie metai sveikatingumo, tai pasikvietėme psichologę. Ji skaitė paskaitą, kaip suvaldyti stresą“, – apie renginius pasakojo pašnekovės.
Turi koplytėlę
M. Kuodienė džiaugėsi, kad „Užuovėjoje“ įrengta koplytėlė.
„Joje kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį laikomos šv. Mišios. Jas aukoja Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas E. Rinkevičius. Tuo labai džiaugiasi jotainiečiai ir aplinkinių kaimų gyventojai. Juolab kad Jotainiuose nėra bažnyčios ir mums tenka keliauti arba į Ramygalą, arba į Vadoklius“, –sakė bendruomenės pirmininkė.
Bendruomenės namuose veikia ir kirpykla.
„Kadangi iš patalpų negalime gauti pelno, tai nuomos mokesčio neimame. Tačiau kirpyklos savininkė padeda bendruomenei ir sumoka už elektrą. Taigi vieni mus remia lėšomis, kiti – patarimais, treti – geru žodžiu.
Džiaugiamės, kad mus labai palaiko ir mums padeda Jotainių žemės ūkio bendrovė. Juk ir šis pastatas nėra mūsų. Bendrovė jį mums išnuomojo 25 metams. Jeigu to nebūtų padariusi, nebūtume galėje įgyvendinti projekto ir atnaujinti bendruomenės namų“, – teigė pašnekovė.
Ji tvirtino, kad didelės pagalbos sulaukia iš žemės ūkio bendrovės vadovo Antano Balčiūno. „Jo dėka galime tvarkyti bendruomenės namų aplinką. Atveža žemių, akmenų, nupjauna žolę“, – pasidžiaugė draugyste M. Kuodienė.
Jaučiasi kaip namuose
Kai lankėmės Jotainių bendruomenės namuose, į juos rinkosi jotainietės ir aplinkinių kaimų moterys. Tąsyk „Užuovėjoje“ vyko gegužinės pamaldos. Į bendruomenės namų salę, kuri prireikus pertvarkoma į koplytėlę, susirinko 15 moterų.
Pasak bendruomenės pirmininkės M. Kuodienės, dabar metas, kai visą gegužės mėnesį pačios gražiausios giesmės giedamos Švč. Mergelės Marijos garbei.
„Tose giesmėse, skirtose Dievo Motinai, atsispindi meilė, gailestingumas, tikėjimas ir gamtos grožis, o Jotainiuose tokios gegužinės pamaldos – sena tradicija. Anksčiau moterys rinkdavosi tai pas vieną, tai pas kitą. Dabar, kai turime tokius jaukius namus, ateiname į „Užuovėją“, – sakė ji.
Atėjusiosios tvirtino, kad bendruomenės namuose atrado užuovėją. „Čia labai jauku. Tokioje puikioje salytėje galime giedoti ir telpa mūsų nemažai. Ir kiti renginiai vyksta. Buvo namų atidarymo šventė, buvo vestuvės, net ir laidotuvės“, – vardijo renginius moterys.
Pasak jų, namai yra geroje vietoje. „Ir mums, ir aplinkinių kaimų moterims čia ateiti patogu. Be to, čia vieną kartą per mėnesį aukojamos šv. Mišios. Daug geriau ateiti į bendruomenės namus nei važiuoti į Ramygalą. Juolab kad savaitgaliais joks maršrutinis autobusas į ten nevažiuoja“, – kalbėjo jotainietė Stasė Miknienė.
__________________________________
FAKTAI
- Jotainiai istoriniuose dokumentuose minimi tik XVI amžiuje. Kol kas žinoma seniausia Jotainių paminėjimo data – 1564 m. balandžio 22 d.
- Išlikęs tą dieną sudarytas Jotainių dvarelio žmonių sąrašas. Kaimo pavadinimą romantizuojantys kalbininkai linkę jį kildinti iš žodžio „jotis“. Lietuvių kalbos žodyne „jotis“ reiškia raitąją kariuomenę, raitininkus, kavaleriją. Turint galvoje, kad „jotis“ yra tarminis žodis, galima prielaida, kad Jotainiai tai – Jotininkai.
- 1748 m. kaimas gavo privilegiją rengti prekymečius. XVIII a. pirmoje pusėje minima pastatyta bažnyčia vėliau sunyko. XX a. pradžioje Jotainiuose pastatyti bažnyčią svajojo kunigas Jonas Balvočius-Gerutis, bet sutrukdė mirtis.
- Jotainių dvaras žinomas nuo XVI a. Kurį laiką dvarą valdė Bialozorai, Šiukštos, Lukianskiai, o XVIII–XIX a. sandūroje jis atiteko Zavišoms. XIX a. antroje pusėje buvo pastatyti iki šių dienų išlikę dvaro rūmai. XVIII a. minima Jotainių dvare veikusi mokykla, bet nuolat veikianti pradinė mokykla atidaryta tik 1907 m.
- 1902 m. kaime gyveno 465, 1923 m. – 386, 1998 m. – 694, 2001 m. – 885 žmonės.
- Šiuo metu gyvenvietėje yra per 600 gyventojų.
- Dabar Jotainiai – moderni gyvenvietė, turinti medicinos punktą, mokyklą, kultūros namus, biblioteką, keletą parduotuvių, yra įkurta Panevėžio kredito unijos Jotainių kasa, kaimą puošia bendruomenės namai „Užuovėja“.
- Gyvenvietės pietuose telkšo Jotainių tvenkinys, jis susidarė užtvenkus Nevėžio intaką.
__________________________________
Raimonda MIKUČIONYTĖ
