Nusprendus keisti Panevėžio miesto bendrąjį planą, valdžia entuziastingai pakvietė ir gyventojus prisidėti prie šio nelengvo darbo. Planui parengti iš Europos Sąjungos ir miesto biudžeto skirta beveik pusantro milijono litų. Tačiau valdžios dėmesys „mirtingųjų“, ketinusių įsilieti į bendrojo miesto plano rengimo procesą, sumanymams, pasirodo, nėra toks geranoriškas, kaip buvo skelbta. Apie miesto ateitį su valdžia ketinę diskutuoti miesto teritorijoje esančios sodų bendrijos „Klevas“ sodininkai liko it musę kandę: valdininkai ir politikai jų kvietimą atvykti į susirinkimą ignoravo.
Neatvyko išklausyti
Nebe pirmus metus iš savo bėdų liūno neišlipantys „Klevo“ sodininkai Panevėžio plėtrą nusprendė pradėti nuo savo teritorijos, kurioje jau seniai laukiama permainų.
Ypač bendrijos narius sudomino valdžios užmačios nustatyti teritorijas, kurioms privaloma rengti ar keisti detaliuosius planus, nustatyti šių teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos prioritetus ir veiklos juose apribojimus.
Į tokių teritorijų sąrašą būtent ir pretenduoja „Klevo“ bendrija.
„Kol jie planuoja, mes galime konkrečiai pasiūlyti, ko mums, gyventojams, reikėtų“, – tvirtino sodų bendrijos pirmininkas Gintautas Papinigis.
Jo vizijose miesto teritorijoje esanti bendrija turėtų virsti jaukiu, mažagabaričių namų kvartalu. Jame nevyktų jokia komercinė ar pramoninė veikla. Teritorija turėtų būti skirta tik namų valdoms bei žemės ūkio veiklai.
Tačiau, kad ir kokie gražūs būtų tokie bendrijos užmojai, valdininkų jie nesudomino – nė vienas valdžios atstovas į surengtą susirinkimą neatvyko.
Bendrijoje – chaosas
Sodų bendrijos „Klevas“ žmonės savo gyvenimą šioje teritorijoje vadina tiesiog chaosu.
„Gyvenam lyg indėnų rezervate, kuris niekam daugiau nerūpi, tik mums patiems“, – apie sudėtingas gyvenimo sąlygas pasakojo G.Papinigis.
23 hektarų žemės plote esančiuose sklypuose iki šiol neįrengta nei kanalizacijos, nei vandentiekio sistema. O gyventojų naudojamas vanduo iš vietinių šulinių užterštas nitritais, nitratais, sunkiaisiais metalais ir kirminais.
Duobėtais keliais kiekvieną dieną važinėja aplinkinių kvartalų gyventojai. Šalia esanti Projektuotojų gatvė, kuri oficialiai paskelbta magistraliniu keliu, gyventojų savavališkai užtverta dėl automobilių taršos. Todėl vairuotojai, kad būtų arčiau, dažniausiai važiuoja sodo bendrijos gatvėmis. Ypač gyventojus pykdo jų nesaugus vairavimas, tačiau Kelių eismo taisyklių pažeidėjų, anot sodininkų, policija čia niekada nekontroliuoja.
„Mūsų teritorija važiuoja ir neblaivūs vairuotojai – jie žino, kad čia niekada nebudi joks policijos ekipažas“, – „Sekundei“ tvirtino G.Papinigis.
Elektra sodų bendrijai tiekiama nuolat trūkinėjančiais, sutrūnijusiais elektros laidais. Pasenę ir elekros stulpai. Jų būklė elektros tiekėjams visiškai neįdomi. Elektros gedimai, pasak pirmininko, tvarkomi tik iki transformatorinės. „Klevo“ teritorijoje tuo rūpinasi vietinis elektriko pareigas einantis gyventojas.
Daugelį šių problemų bendrijos gyventojams padėtų išspręsti detalieji planai. Be jų projektuoti teritorijoje kokius nors įrenginius draudžiama. Tačiau šis malonumas žmonėms kainuotų 400 tūkst. litų.
Būtent tokios sumos savo susirinkime bendrijos pirmininkas ir norėjo paprašyti miesto valdžios iš lėšų, skirtų bendrajam miesto planui pakeisti.
Pirmininkas įsižeidė
„Į mus visiškai nekreipiamas dėmesys ir neginamas viešas interesas. Keliai netvarkyti, saugumas nekontroliuojamas, laksto palaidi šunys…“ – į parodytą valdžios abejingumą reagavo G.Papinigis.
Tačiau pirmininkas pasiduoti dar neketina – jis ne tik žada toliau kovoti dėl savo gyventojų gerovės, bet ir apskųsti valdininkų parodytą nepagarbą jiems.
Plačiau skaitykite birželio 11 d.
„Sekundėje“.
Ingrida NAGROCKIENĖ
A.Repšio nuotr. Keičiant miesto bendrąjį planą, „Klevo“ bendrija ketino valdžiai pasiūlyti ir savo jaukaus kvartalo viziją.
