Pastaruosius kelis mėnesius žiniasklaidoje netyla aistros siekiant Lietuvoje inicijuoti referendumą dėl kai kurių Konstitucijos nuostatų pakeitimo. Viena didžiausias diskusijas sukėlusių naujovių susijusi su draudimu užsienio piliečiams Lietuvoje įsigyti žemės, vidaus vandenų ir miškų.
Referendumo iniciatyvinės grupės siekis – drąsus, todėl nenuostabu, kad sulaukė aršios politikų ir dalies visuomenės kritikos. Vienas dažniausiai minėtų referendumo oponentų argumentų prieš draudimą parduoti žemę užsieniečiams yra ES sankcijų grėsmė. Šalininkai šios aplinkybės nelaiko esmine ir teigia, kad už tokias Konstitucijos pataisas Lietuva iš ES nebus pašalinta – Bendrija turėtų suprasti tokio draudimo svarbą, ypač kai kitose narėse galioja panašus reglamentavimas.
Absoliutus draudimas Bendrijos piliečiams pirkti žemės Lietuvoje yra ES sutartyse įtvirtintos vienos iš keturių pagrindinių laisvių – laisvo kapitalo judėjimo – suvaržymas bei atitinkamai šiurkštus teisės pažeidimas. Lietuva, kaip kitos tuometės kandidatės Latvija, Estija, Čekijos Respublika, Vengrija ir Slovakija, susitarė su ES dėl septynerių metų pereinamojo laikotarpio, per kurį valstybės galėjo taikyti apribojimą užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ir (ar) miškų. Terminas visoms šioms šalims buvo pratęstas dar trejiems metams ir baigiasi ateinantį balandį. ES tokias išimtis naujoms narėms nustatė dėl socialinių ir ekonominių priežasčių. Akivaizdu, kad, šalims atvėrus ūkio paskirties žemės rinką, daugiau kapitalo turintys senųjų valstybių narių piliečiai pasinaudos galimybe pirkti palyginti pigią žemę.
Nediskutuosime, ar 10 metų laikotarpis yra pakankamas pasirengti užsienio kapitalo atėjimui žemės rinkos sektoriuje, o jei ne, kas dėl to kaltas. Atrodo, kad esame pasiruošę draudimą panaikinti – Seimas nenusprendė jo pratęsti, kaip tai buvo padaryta Bulgarijoje.
ES jau aptartomis išimtimis nesuteikė galimybės valstybėms narėms atitinkamu laikotarpiu taikyti absoliučius ribojimus Bendrijos piliečiams įsigyti bet kokios žemės ar kitokio turto. Akivaizdu, kad toks draudimas nesuderinamas su ES teise ir bendros rinkos esme bei tikslais. Atrodo, kad referendumo iniciatoriai užsimojo kur kas plačiau – suabsoliutinti draudimą užsieniečiams įsigyti žemės. Toks griežtas apribojimas Lietuvoje nebuvo taikomas net pereinamuoju laikotarpiu – esant tam tikroms sąlygoms užsienio subjektai galėjo įsigyti ūkio paskirties žemės ir tai darė.
Referendumo sėkmės atveju iš ES išmesti nebūsime, tačiau santykiai su Bendrija taps problemiški.
Kas nutiktų, jei referendumu būtų nuspręsta keisti Konstituciją pagal pasiūlytą modelį? Visų pirma, Europos Komisija (EK) galėtų reikalauti pakeisti ES teisei prieštaraujančias Konstitucijos nuostatas, o to nepadarius inicijuoti pažeidimo procedūrą ir kreiptis į Teisingumo Teismą. Atitinkamai šis, EK laimėjus bylą (tai gana realu), Lietuvai galėtų skirti baudas. Kokios alternatyvos? Pirma – ištaisyti pažeidimą Seimui keičiant Konstituciją. Antra – atnaujinti derybas su ES. Abejotina, ar vien emociniais argumentais galėsime įtikinti Bendriją dėl tokio griežto ES laisvės suvaržymo. Kita vertus, ES laikosi pozicijos, kad panašūs draudimai turėtų būti pamažu mažinami ir panaikinti dar iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Visuomet galime rinktis nieko nedaryti ir laukti, kol atsiras proga Teisme bandyti įrodyti, kodėl toks suvaržymas mums svarbus. Aišku viena – esminę reikšmę tokiu atveju galėtų turėti tik svarūs teisiniai ir ekonominiai argumentai. Šiuo aspektu verta paminėti Vengrijos konstitucijos keitimo atvejį – ES suabejojus naujovių atitiktimi ES teisei, šalis į šias pastabas atsižvelgė nelaukdama, kol EK kreipsis į Teismą.
Bendrijos sutartys numato galimybę ES institucijoms spręsti, ar valstybė paiso įtvirtintų vertybių. Konstatavus pažeidimą, Taryba gali nuspręsti apriboti pažeidėjos teises (ne pareigas) ES, pavyzdžiui, balsavimo teisę Taryboje. Be to, gali būti apribotas ES paramos teikimas Lietuvai.
Galiausiai nė vienoje valstybėje narėje nėra absoliutaus draudimo ES piliečiams įsigyti žemės ar kitos nuosavybės. Valstybės ūkio paskirties žemės ar kitas įsigijimas reguliuojamas, tačiau nedraudžiamas. Manytina, kad panašiomis priemonėmis įmanoma sureguliuoti ir tas grėsmes, kuriomis gąsdina referendumo iniciatoriai.
Taigi, nors referendumo sėkmės atveju iš ES išmesti nebūsime, santykiai su Bendrija neišvengiamai taps problemiški ir galbūt nukentėsime kur kas labiau, nei siekiama šia iniciatyva laimėti.
