Upytės švento Karolio Boromiejaus parapijos bendruomenė iškilmingai atidarė savo lėšomis įrengtus parapijos namus.
Aukojo visi
Gausus upytiečių ir svečių būrys praėjusį sekmadienį susitiko ypatinga proga – prie Šv. Karolio Boromiejaus bažnyčios iškilmingai atidaryti parapijos namai. Juos ir bendruomenę, kad ilgai gyvuotų ir dirbtų prasmingus darbus, pašventino Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas.
Bažnyčios pastoracinės tarybos narė, viena iš parapijos namų įkūrimo iniciatorių Birutė Jasnauskienė sakė, kad tai tik pati pradžia, ateityje dar laukia daug veiklos.
„Kol kas žengtas pirmas svarbus žingsnis – įrengta salė, vestibiulis, kambarėlis virtuvei. Didesnė patalpų dalis vis dar tuščia, nesutvarkyta. Be to, labai svarbu įrengti ir patogumus“, – „Sekundei“ teigė B. Jasnauskienė.
Daug jėgų ir laiko, kad būtų įsteigti parapijos namai, atidavusi moteris sako, kad svarbiausia buvo žmonių vienybė – upytiečiai neliko abejingi kvietimui prisidėti ir aukojo kiek kas galėjo.
„Salė įrengta tik už parapijiečių paaukotus pinigus, iš kitur finansavimo nebuvo gauta“, – pabrėžė pastoracinės tarybos narė.
Kad parapijos namai reikalingi, neabejojo niekas. Žmonės aukojo po 10, 20 litų, kiti daugiau ar mažiau. Didžiausia auka buvo 300 litų, tačiau į aukų dėžutę krito ir du, ir penki litai. Kiek kas galėjo, tiek tas davė – bet iš visų nors po kruopelytę, po trupinėlį, ir jau buvo galima pradėti remonto darbus, rūpintis vidaus įrengimu.
Bus ir biblioteka
Pasak Upytės seniūnaitės Aurelijos Petronienės, parapijos namų atidarymo diena buvo labai svarbus įvykis visiems kaimo gyventojams.
Kai kuriems atėjusiesiems į atidarymo šventę grįžo vaikystės prisiminimai, juk šiame pastate kadaise buvo Upytės mokykla.
„Žmonės prisiminė, kur buvo jų klasės, sporto salė, džiaugėsi, kad pastatas pagaliau prisikėlė naujam gyvenimui“, – kalbėjo A. Petronienė.
Prie pastato atgaivinimo prisidėję upytiečiai teisėtai gali vadinti šiuos namus savais – juk aukota ne tik remontui reikalingi pinigai. Visi bendrai rūpinosi ir apstatymu – seniūnija dovanojo kėdžių, gyventojai iš namų atvežė baldų.
„Viskas, ką čia matote, sunešta žmonių. Štai virtuvėlei įrengti kas atvežė stalą, kas – viryklę, virdulį, nereikalingą dujų balioną ar kitų reikmenų. Dovanojo indų, puodų, valgomųjų įrankių, tad jau galima rengti susitikimus, praleisti laiką prie arbatos puodelio. Susitikę bažnyčioje upytiečiai galės po šventų Mišių užsukti pasikalbėti, išgerti arbatos, pabendrauti“, – sakė B. Jasnauskienė.
Vienas kambarys skirtas bibliotekai. Jame bus pastatytos lentynos knygoms, suteiksiančioms atgaivą širdžiai ir sielai.
Upytės parapijos kunigas, Krekenavos Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų mažosios bazilikos klebonas Gediminas Jankūnas parapijos namų bibliotekai atvežė daug vertingų leidinių, jie skaitytojams suteiks ramybę, paaiškins daugelį svarbių dalykų.
„Rašomąjį stalą jau turime, ant jo pasidėję sąsiuvinį galėsime užrašyti, kas kokią knygą paėmė paskaityti, kas kokios pageidauja“, – pasakojo B. Jasnauskienė.
Buvo apleistas
Šalia bažnyčios stūksantis dviejų aukštų pastatas kadaise buvo Upytės mokykla, vėliau, ją iškėlus, tapo pionierių namais. Nepriklausomybės metais pastatas buvo nupirktas, jame gyvenamąjį būstą, garažą buvo įsirengęs privatus asmuo.
„Juozapui Antanavičiui, tada buvusiam Upytės klebonu, kilo sumanymas šiame pastate įrengti senelių namus arba skirti jį kitoms bažnyčioms reikmėms, tad šį namą jis nupirko. Tačiau kai dvasininkas buvo nušalintas nuo pareigų, niekam pastatas neberūpėjo, stovėjo tuščias ir apleistas“, – prisiminė B. Jasnauskienė.
Idėja atgaivinti merdėjantį pastatą ir įrengti jame parapijos namus kilo kunigui G. Jankūnui.
„Pradžia šiek tiek baugino, buvo aišku, kad reikės daug lėšų, jokių projektų nespėjome parašyti, kilo abejonių, ar pavyks. Tačiau, pradėjus eiti nelengvu keliu, pasirodė, kad jis įveikiamas.
Dar reikia ne tik suremontuoti likusioje pastato dalyje esančius kambarius, bet ir atlikti kitus darbus – įvesti vandenį, įrengti tualetą, pasirūpinti šildymu“, – teigė pastoracinės tarybos narė.
B. Jasnauskienė pasakojo, kad ji tikrai ne viena rūpinosi parapijos namų įkūrimu – daug padėjo ir kiti parapijiečiai. Padėkos žodžius upytiečiai galėtų tarti Janinai Bagdanskienei, Juozui Sokui, Irenai Milinienei, Onutei Čiūrienei, Marytei Jakubaitienei, Nijolei Bagdonienei ir kitiems, kurie negailėjusiems laiko ir energijos.
Reikalingi namai
Upytės seniūnas Giedrius Koženiauskas mano, kad parapijos namų atidarymas svarbus ne tik tikinčiųjų bendruomenei, bet ir visiems seniūnijos gyventojams.
Upytiečiai dažniausiai susiburia seniūnijoje esančių bendruomenės namų salėje, o jeigu renginys didesnis, žmonės renkasi į mokyklą, naudojasi jos sale. Dabar pastate, kuris priklauso bažnyčiai, yra dar viena salė.
Šventės
Sekmadienį, tą dieną, kai buvo atidaryti parapijos namai, Upytės bažnyčioje minėti iš lapkričio 4-osios atkelti Švento Karolio Boromiejaus atlaidai, viena iš trijų šios parapijos religinių švenčių. Dar Upytėje iškilmingai minima gegužės 31-oji – Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsilankymo ir liepos 22-oji – Marijos Magdalenos šventė.
16-ojo amžiaus antroje pusėje Milano arkivyskupijai vadovavęs Karolis Baromiejus, kurio vardu vadinama Upytės parapija, buvo tikras vargšų tėvas – steigė įvairios pagalbos institucijas, alkstančių, ligonių, stokojančių labui ištuštino savus namus.
1576 metais, slenkant baisiai maro bangai, arkivyskupas liko su savo ganomaisiais, juos drąsino maldos, meilės ir atgailos žodžiais.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
