Už kapinių priežiūrą atsakinga Panevėžio savivaldybė į benamių laidojimo vietas numoja ranka. Įpusėjus vasarai jų kapai skęsta žolėse, o kai kur vaizdas primena šiukšlyną.
Savivaldybės tarnautojai guodžia, kad neprižiūrimi kapai šiuo metu turėtų būti šienaujami. Tačiau kaip jie atrodo, nė vienas nepasidomėjo. G. Leikos nuotr.
Pasityčiojimas iš mirusiųjų
Panevėžietė Vida su dukra apsilankiusi Šilaičių kapinėse išvydo ją pašiurpinusį vaizdą. Netoli tualetų palaidotų benamių kapai gožiami vešlios žolės, o ir pačios kapavietės yra apleistos.
„Pamačiusi tokį vaizdą išsigandau. Kai kur žolė sulig mano ūgiu. Mediniai kryžiai išgriuvę, o laidojimo duobės vietomis sukritusios“, – „Sekundei“ pasakojo moteris.
Ponia Vida gailėjosi, kad po ranka neturėjo fotoaparato ir negalėjo užfiksuoti kapinių vaizdo. Jos manymu, tokius dalykus būtina viešinti ir parodyti valdžios nepagarbą mirusiesiems. Tokį aplaidumą moteris vadina pasityčiojimu.
„Šitiek bedarbių, gaunančių pašalpas. Negi niekas negali pasirūpinti tais kapais? Palaidoti šiaip taip benamius sugeba, o kapelio sutvarkyti niekas neįstengia. Niekas neprašo gėlių ar paminklo. Nors nupjautų žolę ar sulygintų žemę, – stebėjosi panevėžietė. Ir pridūrė: – Gal valdžia nemato, kas ten darosi… Tiesiog šiurpas eina. Tikras siaubas.“
Moteris mano, jog toks apleistų kapaviečių vaizdas Šilaičių kapinių nepuošia.
Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidas Darulis tikina, jog šiuo metu yra šienaujamos visos neprižiūrimos kapavietės. Jų visose Savivaldybei priklausančiose kapinėse yra apie 500, Šilaičių kapinėse – 250. Kiekvienais metais tokių kapų vis daugėja.
Tačiau Šilaičių kapinėse apsilankę „Sekundės“ korespondentai šienautojų nerado nė su žiburiu.
Kapines prižiūrinčios Savivaldybei pavaldžios bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ Miesto tvarkymo skyriaus viršininkas Kęstutis Ališauskas aiškino, kad neprižiūrimos kapavietės šienaujamos pagal atskirą nurodymą. Pats viršininkas nematė, kaip šiuo metu atrodo benamių amžinojo poilsio vietos, esančios šalia tualetų, todėl ketina ten nuvykti ir įvertinti situaciją savo akimis.
Benamių kapai – antraeiliai
V. Darulio teigimu, Šilaičių kapinės yra prižiūrimos, bet kadangi jų plotas užima nemažai hektarų, nušienauti per vieną dieną neįmanoma. O neprižiūrimų kapaviečių šienavimas gali trukti ir mėnesį.
„Neprižiūrima kapavietė yra ta, kuri yra apaugusi pieva. Jų šienavimas yra ilgas ir kruopštus darbas. Jei šalia – prižiūrimi kapai, juos reikia apdengti, kad nebūtų apibarstyti nupjautomis žolėmis“, – „Sekundei“ tvirtino V. Darulis.
Jo teigimu, kapinių viešosios erdvės jau buvo nušienautos, o dabar atėjo eilė neprižiūrimoms kapavietėms.
„Mes pirmiausia rūpinamės tomis vietomis, kur žmonės lankosi ir prižiūri kapus. Ir jos šiuo metu jau yra nušienautos“, – aiškino Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas.
V. Darulio pasiteiravus, ar nereikėtų pirmiausiai pasirūpinti plotu, kuris netvarkingumu akivaizdžiai išsiskiria iš visų kapinių vaizdo, jis sakė, kad niekas po kapines nevaikšto ir sąrašų, kur būtų sužymėtos labiausiai žole apžėlusios vietos, nesudarinėja.
„Iš viso Panevėžyje yra 500 neprižiūrimų kapaviečių ir jos išsibarsčiusios po visas kapines. Ne penkios… Tai kaip pradėti nuo labiausiai neprižiūrimų?“ – klausė V. Darulis.
Nuo metų pradžios buvo nustatyta aštuonių benamių tapatybė, daugumos artimieji buvo rasti. Dviejų žmonių laidojimu teko pasirūpinti Savivaldybei.
Žmonėms bado akis
Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas neslepia, jog ne kartą yra sulaukęs susirūpinusių panevėžiečių skambučių. Kai kurie jų nebūna itin malonūs ir taikūs. Neretai neapsikentę šalia esančių apžėlusių neprižiūrimų kapaviečių, žmonės piktžoles nurauna patys.
„Man žmonės skambina ir plūsta, kad nešienaujame neprižiūrimų kapaviečių. Atsakymas yra paprastas: mes negalime visko vienu metu nušienauti. Aišku, lietuviams, kaip ir man, kapinės yra šventas dalykas, bet negalima visko padaryti per kartą. Turėkime kantrybės“, – pabrėžė V. Darulis.
Paklausus, ar šienaujant bus surinkti išgriuvę mediniai kryžiai, sudegusios žvakės, vedėjo pavaduotojas tvirtino, kad kryžių ar paminklų atstatymas yra ne Savivaldybės darbas.
„Mes rūpinamės tik ant kapaviečių užaugusių pievų nušienavimu. Be to, niekas nenori kryžių mesti į šiukšlyną. Juk žmogui pagerbti tas kryžius buvo pastatytas. Gal ant nuvirtusio kryžiaus yra lentelė, kur įvardytas mirusysis. Gal kas norės dar tą žmogų pagerbti“, – aiškino V. Darulis.
Jis tikino, jog kartais atsiranda apleistų kapų prižiūrėtojų, iš kurių sulaukiama priekaištų, kad nagai kišami ir tvarka daroma ten, kur nereikia.
„Kiek žmonių, tiek nuomonių. Pagal įstatymą kapavietės teritorija yra prižiūrima kapavietės prižiūrėtojo. Jeigu kapavietė neprižiūrima ir užaugusi pieva, tada Savivaldybė prižiūri tą pievą“, – sakė pavaduotojas.
Korespondentei nusistebėjus, kad neprižiūrimos kapavietės yra šienaujamos tik kartą per metus, V. Darulis replikavo: „O jūs įsivaizduojate, kokie čia pinigai ir kiek darbo reikia“.
Audinga SATKŪNAITĖ
G.Leikos nuotr.
