Apie 4200 – tiek sportininkų, karių praėjusio šeštadienio vidurdienį užtvindė Vilniaus centrines gatves per bėgimą „Gyvybės ir mirties keliu“. Taip buvo pagerbiami žuvę Lietuvos laisvės gynėjai. Bėgikų gretose – ir gausus būrys panevėžiečių.
Sudomino užsieniečius
Dar gerokai prieš vidurdienį Antakalnio kapinių prieigas užpildė sporto entuziastai, kariai. Vieni darė apšilimą, kiti, sutikę bičiulius, draugiškai šnekučiavosi.
Oras tądien buvo palankus bėgti: termometras rodė porą laipsnių šilumos, į veidą nedrėbė sniego, nelijo ir nepūtė stiprus vėjas.
Padėjusius gėlių ant žuvusiųjų kapų bėgikus pasveikino krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas, šalies regionų atstovai, bėgimo organizatoriai.
Vidurdienį karių pagarbos salve buvo duotas startas bėgimui „Gyvybės ir mirties keliu“.
Starto linija dėl lūkesčius viršijusio dalyvių skaičiaus XXIII kartą organizuotame pagarbos bėgime buvo perkelta ne vieną dešimtį metrų į priekį. Be gausaus lietuvių būrio, bėgti panoro ir užsieniečiai – svečiai iš Latvijos, Italijos, Prancūzijos, Švedijos ir net iš JAV bei Naujosios Zelandijos.
Starto vieta prie Antakalnio kapinių primena, kur palaidoti Lietuvos didvyriai, o finišas prie Televizijos bokšto – vieta, kur tūkstančiai beginklių žmonių stojo prieš sovietų tankus.
Bėgimu „Gyvybės ir mirties keliu“ siekiama pagerbti 1991 m. sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokšto bei Radijo ir televizijos komiteto pastato žuvusius Loretą Asanavičiūtę, Virginijų Druskį, Darių Gerbutavičių, Rolandą Jankauską, Rimantą Juknevičių, Alvydą Kanapinską, Algimantą Petrą Kavoliuką, Vytautą Koncevičių, Vidą Maciulevičių, Titą Masiulį, Stasį Mačiulską, Alvydą Matulką, Apolinarą Juozą Povilaitį, Igną Šimulionį, Vytautą Vaitkų.
Rekordiškai daug dalyvių
Šiųmečiame jau XXIII kartą Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos organizuotame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ trasą įveikė rekordiškai daug dalyvių – apie 4 tūkstančiai Lietuvos ir svečių šalių bėgikų.
Pernai toje akcijoje dalyvavo daugiau nei 3200 bėgikų.
Pasiekusiesiems finišą buvo įteikti simboliniai medaliai, be to, buvo apdovanoti vyriausi bėgimo dalyviai. Šiais metais tokie buvo Vilniaus bėgimo klubo „Inžinerija“ 74 metų atstovė Irena Kėrienė ir 83 metų šaulys Jonas Burokas iš Marijampolės. Gausiausiu būriu dalyvių išsiskyrė Lietuvos šaulių sąjunga – jai atstovavo 1,1 tūkst. bėgikų. Iš mokyklų daugiausia bėgikų delegavo Vilniaus Radvilų gimnazija – 80, iš bėgimo klubų dalyvių gausa išsiskyrė „F.O.C.U.S. Running“ klubas – 48 sportininkai. Panevėžiui atstovavo apie trisdešimt bėgimo mėgėjų, kai kurie iš jų atvyko su savanoriais, kiti – savo transportu.
Pagarbos bėgime taip pat dalyvavo apie tūkstantis karių iš įvairių Lietuvos kariuomenės padalinių.
Tarp jų – ir kelios dešimtys Karaliaus Mindaugo husarų bataliono karių. Jie dėvėjo lauko uniformas, o kolonos priekyje plevėsavo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vėliava su naujuoju bataliono ženklu.
Renginyje dalyvavo ir būrys savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės karių, didžioji dauguma jų – iš Panevėžio krašto.
Pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ rengiamas nuo 1992 metų.
Linas JOCIUS
A. Pliadžio nuotr.
IŠSKIRTINIAI. Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai dėvėjo lauko uniformas, o kolonos priekyje plevėsavo vėliava su naujuoju bataliono ženklu.
