Daviniai mažėja
Prie gausių maisto paketų įpratusiems skurstantiesiems teks vėl
pratintis prie kruopų. Europos Sąjunga nebepajėgia augančios varguolių armijos
pasotinti mėsos konservais ar gausiai pamaloninti cukrumi.
Per rugsėjį maisto paketai išdalyti 418 tūkst. ties skurdo riba
atsidūrusiems Lietuvos gyventojams, tai yra dvigubai daugiau nei praėjusiais
metais. Vien per pastaruosius porą mėnesių Maisto banko labdaros prašančiųjų
padaugėjo apie 60 tūkst.
Dar metų pradžioje gaudavę 6 kg maisto paketą dabar varguoliai
tenkinasi kas antrą mėnesį skiriamais 4 kg. Iš labdara teikiamų maisto produktų
sąrašo dingo makaronai, miltų mišinys blynams, vienos rūšies kiaulienos
konservai, vietoj dviejų kilogramų cukraus beliko vienas.
„Jei labdaros gavėjų nebūtų padaugėję, daviniai būtų didesni.
Maisto produktai už Europos Sąjungos lėšas perkami metų pradžioje. Nors iš
Europos Sąjungos šiais metais gavome 17 mln. Lt daugiau nei pernai, bet niekas
nesitikėjo, kad teik bus labdaros gavėjų. Jei jų dar daugės, maisto paketai gali
dar mažėti“, – teigė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo
agentūros Augalininkystės produktų skyriaus vyriausiasis vadybininkas Mantvydas
Musteikis.
Pasak jo, Europos Sąjunga 2010-aisiais preliminariai numačiusi
badaujantiems lietuviams atseikėti tiek pat, kiek šiemet – apie 32,4 mln.
Lt.
Tačiau kitąmet Lietuvą pasieks nebe pinigai, o produktai iš
Europos Sąjungos intervencinių atsargų – grūdai, cukrus, pieno miltai ir
sviestas.
Alksta jaunos šeimos
Tris vaikus viena auginanti ir pardavėja prekybos centre
dirbanti Ingrida Moisejeva prašyti maisto labdaros ryžosi, kai sumažinus
atlyginimą nebeišgalėjo išmaitinti savo atžalų.
„Mūsų šeimos pajamos niekada nesiekė 525 Lt vienam asmeniui,
bet prašyti maisto davinio buvo gėda. Visada galvojau, kad yra blogiau už mane
gyvenančių. Dabar jaučiuosi kaip valkata, taip nieko ir nesugebėjusi pasiekti
per gyvenimą“, – atviravo praėjusią savaitę kone dvi valandas eilėje prie maisto
davinio prastovėjusi I.Moisejeva.
Jos šeimai keturių maisto paketų dviems mėnesiams neužtenka.
„Pakanka tik cukraus. Dar lieka miežinių dribsnių, nes vaikai
jų nemėgsta, ir visai nevalgomų kiaulienos konservų. Jais pasidalinu su tokiais
pat, kaip aš“, – pasakojo panevėžietė.
Panevėžio socialinės paramos centras skaičiuoja per šiuos metus
maisto paketus išdalijęs trigubai didesnei varguolių armijai nei pernai. Rugsėjį
maisto paketų sulaukė beveik 12 tūkst. gyventojų. Tiek panevėžiečių pajamos per
mėnesį neviršijo 525 Lt.
„Prašyti maisto paketų ateina įvairiausių socialinių sluoksnių
ir išsilavinimo žmonės. Daugiausia – jaunos šeimos su mažais vaikais. Labdaros
prašančių pensininkų – vienetai. Turbūt reto kurio pensija mažesnė nei nustatyta
pajamų riba – 525 Lt“, – pažymėjo Socialinės paramos centro socialinė darbuotoja
specialiesiems poreikiams Danguolė Sabulienė.
Jos tikinimu, tokios įtampos, kokia šiemet tvyro Socialinės
paramos centre, darbuotojos nepamena. Dažnas labdaros prašytojas dar visai
neseniai nė neįsivaizdavo, kad dėl maisto kąsnio teks stumdytis eilėje.
„Žmonės verkdami pasakoja, kad per dieną tegali išleisti vos du
litus. Džiaugiasi, kad gavę maisto paketus virs košių ir turės ką vaikams
paduoti. Nemažai ateina jaunų žmonių, ką tik baigusių profesines technikos
mokyklas, neturintys darbo. Kai kurie dar nuo liepos nė cento pajamų nėra gavę“,
– pasakojo D.Sabulienė.
Dėl kokybės nebesipiktina
Prieš trejetą metų pradėjus dalyti europinę labdarą varguoliai
nebežinojo, kur ją dėti, nes maisto paketuose rasdavo vien miltus ir makaronus.
Socialiniai darbuotojai pamena: net ir įvairėjant maisto produktams,
pasitaikydavo nepatenkintųjų skiriama labdara.
„Anksčiau dar papriekaištaudavo, kad konservai prasti,
neskanūs. Dabar tokių dalykų nebegirdime“, – teigė Panevėžio rajono savivaldybės
Globos ir rūpybos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė.
Plačiau skaitykite 2009 m. spalio 15 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
P.Luko nuotr. Nebeišmaitina. Dar metų pradžioje sočius
maisto paketus gaudavę varguoliai gali likti be konservų, cukraus, miltų
mišinių.
