Tačiau europietiškiausiu Panevėžio krašto žmogumi prieš
trejus metus išrinktas dvasininkas pripažįsta, kad ir Europa nėra ta šventa
vieta, kurioje viskas gražu ir spindi.
Iš arti matydamas, kaip paprasti kaimo žmonės dabar jau europietiškoje Lietuvoje priversti gyventi iš menko atlyginimo ar keliasdešimties litų pašalpos, Naujamiesčio ir Berčiūnų parapijų klebonas, teologijos licenciatas negali būti ramus. Artimiausiu metu, norėdamas pakeisti taip gyvenančių savo parapijos žmonių sunkią dalią, jis ketina kreiptis į Lietuvos prezidentą, socialinės apsaugos ir darbo ministrą.
„Už visus aš vienas kovoti negaliu. Bet tiems žmonėms, kuriuos pažįstu, manau, privalau pabandyti padėti. Iš tikrųjų, argi gali žmogus, būdamas 50 procentų nedarbingas, pragyventi iš 84 litų pašalpos per mėnesį arba iš 42 litų atlyginimo išlaikyti 7 asmenų šeimą? Nesuprantu, kaip komisija ramiai gali konstatuoti 45 procentų nedarbingumą cukralige sergančiam žmogui ir versti du asmenis gyventi iš 140 litų per mėnesį? Argi tokie žmonės dar gali puoselėti kokias nors viltis ir gerbti savo valstybę?“ – retoriškai klausia dvasininkas ir pirmosios Europos mokyklos Naujamiestyje vienas iš įkūrėjų.
Lūkesčiai – per dideli
Pasak A.Dauknio, mūsų šalies žmonės prieš dvejus metus pasuko racionalaus kūrimo ir planavimo keliu, tačiau, priimdami Europos Sąjungos siūlytas vertybes, taip pat prisiėmė pareigą dalytis tomis bėdomis, kurios egzistuoja dvasingumą praradusioje Europoje.
„Europa bus žmoniška tiek, kiek į ją įdėsime širdies. Visiems dar teks pakovoti, kad neišduotume pirmųjų Europos Sąjungos kūrėjų idėjų gyventi taikoje ir bendroje dvasinėje erdvėje“, – įsitikinęs daugelio mylimas kunigas.
A.Dauknys prisipažįsta: gavus europietiškiausio žmogaus vardą, iš pradžių buvo keista jaustis to paveldo dalimi, nuo kurio lietuviai buvo gręžiami į kitą pusę. Kartu šis titulas suteikė teisę kalbėti Europos vardu.
Kaip tikina dvasininkas, žmonių lūkesčiai visuomet būna didesni nei susiklosto situacijos realybėje. Taip atsitiko ir Lietuvai, ypač Panevėžio rajonui, kuris, pasak teologijos licenciato, jau spėjo gerokai nudegti dėl per didelių lūkesčių: tikėtasi, kad Europos Sąjungoje eurai patys į kišenę šoks, nepajudinus nė piršto, kad biurokratija mažės, tačiau atsitiko visai kitaip.
Paaiškėjo, kad pinigai į kišenę neskuba, o padidėjęs biurokratizmas stumia žmones į didesnį nerimą, nepasitikėjimą, susierzinimą. Bliūkšta dideli valdžios pažadai remti ir palaikyti smulkųjį verslą – jis tik labiau smaugiamas, kerojasi neteisingumas, ryškėja socialiniai skirtumai. Nestabilia šalies situacija naudojasi užsienio politikai. Sukūrus biurokratijai, kuri tarnauja ne visuomenei, bet sau, dar daugiau darbo vietų, lietuviams vieniems kitus veikiausiai teks traukti iš tos pelkės, į kurią dabar esame gramzdinami.
Gąsdina jaunimo apetitas
A.Dauknys save vadina vienu iš tų, kuriems greičiausiai teks pakovoti už niekieno neginamą darbo žmogų. Kokių rezultatų duos ta kova, dvasininkas nedrįsta prognozuoti. Tačiau jis baiminasi, kad augant turtuolių apetitui vieną dieną šalyje padėtis gali destabilizuotis ir iki šiol nenorimas girdėti triuškinamų likimų klyksmas gali įeiti į istoriją. Vieną dieną gali ateiti laikas, kai biurokratizmo prieš valstybę nuteikiami žmonės ims jos nebegerbti.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
Plačiau skaitykite gegužės 5 d. “Sekundėje”.
A.Repšio nuotr. Europietiškiausias Panevėžio krašto žmogus kunigas Algirdas Dauknys – už viltį dvasingumą praradusioje Europoje.
