Pasiūlymu dirbti pardavėju prekybos centre nepasinaudojęs ir už tai bedarbio statuso netekęs panevėžietis dvejus metus atkakliai teismuose gynė teisę nedirbti ir būti valstybės išlaikomas, kol sulaukė triumfo valandos. Nuo šiol Darbo biržos pasiūlyto darbo atsisakę asmenys neberizikuoja prarasti bedarbio pašalpos ir kitų socialinių garantijų.
Paskirtą dieną į Darbo biržą neatvykęs ir darbo pasiūlymu nepasinaudojęs panevėžietis ne veltui dvejus metus bylinėjosi teismuose. Jo pergalę turėtų švęsti ir bedarbiai, pas darbdavius ateinantys prašyti ne pragyvenimo šaltinio, o tik parašo, kad netinkami dirbti.
Tokią revoliuciją bedarbių naudai įvykdė Vyriausiasis administracinis teismas, pripažinęs, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymas dėl bedarbių statuso panaikinimo prasilenkė su įstatymais. Darbo vengiantys bedarbiai dabar gali jaustis ramūs. Darbo biržai nebeleidžiama atimti socialines garantijas ir pašalpas suteikiančio bedarbio statuso iš asmenų, kuriems neįtinka siūlomos darbo vietos.
Vis dėlto Darbo biržos atstovai viliasi, jog naująja tvarka bedarbiai džiaugsis neilgai. Seime jau užregistruota Užimtumo rėmimo įstatymo pataisa, kuri viską turėtų sugrąžinti į senas vėžes.
Parklupdė ministrę
Revoliuciją sukėlęs panevėžietis Rolandas Kareckas į Panevėžio apygardos administracinį teismą kreipėsi po to, kai 2013-aisiais buvo išbrauktas iš oficialių bedarbių sąrašų. Panevėžio darbo birža tokį sprendimą motyvavo tuo, jog vyriškis neatvyko nurodytą dieną pas jį aptarnaujančią specialistę. Bedarbiui buvo iš anksto pranešta, kad tądien jis gaus siuntimą darbintis prekybos centre pardavėju-kasininku.
Nurodytą dieną nepasirodęs Darbo biržoje R. Kareckas teisme aiškino tiesiog suklydęs dėl paskirtos datos. Panevėžio darbo birža tokio suklydimo nepripažino svarbia ir neatvykimą pateisinančia priežastimi ir panevėžietį išbraukė iš valstybės išlaikytinių gretų.
Bedarbio statuso ir jo garantuojamų socialinių garantijų netekęs vyras nesudėjo rankų ir kreipėsi į teismą. Perėjęs keleto teismų maratoną panevėžietis pasiekė Vyriausiąjį administracinį teismą. O šis įvertino, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė, pasirašiusi įsakymą, suteikiantį Darbo biržai teisę braukti iš bedarbių sąrašų atsisakiusius darbo asmenis, peržengė savo kompetencijos ribas. Teismas pasisakė, jog tokią tvarką nustatyti – ne ministro, o Seimo prerogatyva.
Jau kitą dieną po tokio teismo išaiškinimo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė panaikino bedarbiams nepalankų savo įsakymą. Nuo balandžio 24-osios Lietuvoje iš bedarbių sąrašų nebegali būti braukiami asmenys, net jei jie atsisako viena po kitos siūlomos darbo vietos.
Bedarbių srautus galinčios smarkiai koreguoti naujienos nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nei Darbo birža nenusiteikusios garsiai skelbti. Ši žinia neskelbiama nė vienos šių institucijų interneto svetainėse.
Atriš rankas piktnaudžiauti
Kad dalis registruotų bedarbių joje ieško ne darbo, o socialinių pašalpų – ne paslaptis nei Darbo biržai, nei darbdaviams. Vien per praėjusius metus Panevėžio darbo birža bedarbio statusą panaikino 3501-am klientui, atsisakiusiam įsidarbinti į pasiūlytą jam tinkamą laisvą darbo vietą.
Per šių metų keturis mėnesius dėl tos pačios priežasties iš bedarbių sąrašų Panevėžyje išbraukti 785 asmenys. Panevėžio darbo biržos vadovas Viktoras Trofimovas tvirtina, kad vis dėlto tokie atvejai labiau išimtis nei taisyklė. Anot jo, įdarbinama triskart daugiau asmenų nei išbraukiama.
Pernai Panevėžio darbo birža surasti pragyvenimo šaltinį padėjo 9239 bedarbiams, šiais metais – jau 2940.
Panevėžio didieji darbdaviai pripažįsta sulaukiantys Darbo biržos atsiųstų bedarbių, prašančių ne darbo, o tik parašo, kad yra netinkami dirbti.
„Tokių, ateinančių tik parašo, neturinčių intereso dirbti, sulaukiame nemažai. Su tokiais mes elgiamės griežtai ir be jokių kompromisų – nepasirašome, kad dalyvavo pokalbyje“, – tvirtina įmonės „Metalistas LT“ generalinis direktorius Mantas Gudas.
Įmonės vadovas neabejoja, kad nelikus darbo vengiančiuosius drausminusių sankcijų, atsivers plačios galimybės piktnaudžiauti valstybės finansais ir mokesčių mokėtojų pinigais. M. Gudas įtaria, kad sugrąžinus 80 proc. ligos pašalpą, taip pat atsirado nedarbingumo pažymėjimus imančių ne gydytis, o asmeniniams reikalams susitvarkyti.
„Kai žiemą siautė gripo epidemija, neturėjome tiek sergančiųjų, kiek padidinus ligos išmoką. Vienu metu iš 30-ies darbe nebuvo net 12-os žmonių. Gal iš tiesų sirgo, o gal prasidėjo daržų epidemija?“ – ironizuoja M. Gudas.
Bendrovės „Panevėžio Aurida“ generalinis direktorius Redas Klupšas neabejoja, kad bedarbiams gailestinga ir nedirbti leidžianti tvarka verslo bendruomenės bus įvertinta labai neigiamai.
„Žmogui reikia duoti ne žuvį, o meškerę, kad pats ją susižvejotų. Žmogus turi dirbti, o ne gyventi iš pašalpų. Tiesą sakant, aš neįsivaizduoju, kaip esant dabartinėms kainoms tas įmanoma. Todėl labai įtariu, kad tie ilgalaikiai bedarbiai be pašalpų turi ir kitų, slepiamų, pragyvenimo šaltinių“, – mano R. Klupšas.
Džiaugsmas ilgai netruks
Darbo biržos atstovai viliasi, kad darbo vengiančių bedarbių džiaugsmas ilgai nesitęs.
Seimo informacinėje sistemoje jau užregistruota Užimtumo rėmimo įstatymo pataisa, turinti sugrąžinti senąją tvarką.
„Manau, situacija, kai nebegalime išbraukti darbo atsisakiusių bedarbių, truks tik dar kelias dienas ir didelės įtakos darbo rinkai neturės. Neabejoju, kad Seimas pritars pataisai. Natūralu, kad atsisakęs siūlomos darbo vietos žmogus neturėtų būti Darbo biržos klientu, nes kitaip darbo rinka būtų diskredituojama prieš darbdavius“, – tvirtina V. Trofimovas.
Nuo 2015 m. sausio 1 d. maksimali nedarbo socialinio draudimo išmoka yra 301,67 Eur. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo bedarbio darbo stažo, įgyto iki įregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Jei darbo stažas mažesnis negu 25 metai, bedarbio pašalpa mokama 6 mėnesius, jei stažas siekia nuo 25 iki 30 metų – 7 mėnesius, jei nuo 30 iki 35 metų – 8 mėnesius, jei 35 metai ir daugiau – 9 mėnesius.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
