Kas septintas darbo biržoje (DB) užsiregistravęs jaunuolis yra per pastaruosius metus įgijęs aukštąjį išsilavinimą. O per artimiausius kelis mėnesius jaunų bedarbių (15–29 m.) skaičius gali išaugti nuo dabar įsiregistravusių 25,7 tūkst. dar keliais tūkstančiais.
Sunkiausiai darbą ras turintys aukštąjį verslo vadybos (2011 m. biržoje įregistruota 611 absolventų), teisės (378), ekonomikos (327) ar buhalterinės apskaitos (297) išsilavinimą. Į biržą atėjusiems diplomuotiems bedarbiams tinkamo darbo pasiūlymo gali tekti laukti vidutiniškai 4–5 mėnesius.
Darbą greitu metu gali tikėtis rasti pardavimo vadybininko (2011 m. įregistruoti 1 383 pasiūlymai), administratoriaus (914), buhalterio (707) ar verslo paslaugų vadybininko (538) išsilavinimą turintys absolventai.
Kovo mėnesį valdžios institucijos susitarė taikyti jaunimo nedarbo mažinimo priemones. Tačiau kol kas nė viena iš numatytų programų nėra įgyvendinama.
Vidurinių, aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventai, šiemet baigę mokymo įstaigas, privalomojo sveikatos draudimo gali nemokėti iki šių metų rugpjūčio 31 dienos. Tačiau nuo liepos iki rugsėjo mėnesio jų skaičius DB smarkiai padidėja. Praėjusių metų liepos 1 d. buvo registruoti 29 tūkst. jaunų bedarbių, rugpjūčio 1 d. jų skaičius jau siekė 34,2 tūkst. Iki gruodžio mėnesio bedarbių gretos retėja, tačiau nuo sausio vėl gausėja.
Labiausiai darbo rinkoje nesiseka neturintiems profesinio išsilavinimo, kurie šiuo metu sudaro apie 59 proc. visų jaunų bedarbių. Daugiau nei pusė užsiregistravusių ieško pirmojo darbo, dažniausiai tai – aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventai.
Pagrūmojo pirštu
Daugiausia galimų bedarbių išleidžiantys universitetai jau sulaukė Švietimo ir mokslo ministerijos įspėjimų – išorinio vertinimo metu neigiamai įvertinti Lietuvos kūno kultūros akademija, Edukologijos ir Šiaulių universitetai bei Tarptautinio verslo mokykla.
Neigiamo įvertinimo sulaukė ir Vadybos ir verslo akademija, Kolpingo kolegija bei Kazimiero Simonavičiaus universitetas. Neigiamą ŠMM įvertinimą gavę universitetai ir kolegijos per trejus metus turi įgyvendinti pateiktas rekomendacijas. Jei šios nebus įgyvendintos, aukštąsias mokyklas grasinama uždaryti.
