Bankrutuojančios vienos didžiausių
Panevėžio įmonių – tekstilės gaminių bendrovės „Lino audiniai“ – darbuotojams
dar bent keletą mėnesių teks verstis be jokių pajamų. Įmonei nutraukus veiklą iš
atostogų sugrįžusiems žmonėms ilgametės darbovietės durys liko užtrenktos –
darbuotojai porai savaičių išleisti prastovų, o nuo rugpjūčio 11-osios keli
šimtai panevėžiečių taps naujais oficialiais bedarbiais. Tačiau Panevėžio
valdžia parodė, kad politika jai svarbiau nei darbo netenkančių panevėžiečių
problemos. Visuotiniame „Lino audinių“ darbuotojų susirinkime vakar taip ir
nepasirodė nė vienas miesto vadovas, tačiau tuo pačiu metu vykusiame miesto
Tarybos posėdyje dalyvavo visi.
Darbdaviams neįdomios
Iš atostogų vakar sugrįžę kone tūkstantis „Lino audinių“ darbuotojų rinkosi nebe į cechus prie staklių, o į įmonės aktų salę išklausyti paskutinę viltį tęsti darbą ilgametėje darbovietėje atėmusių žinių.
„Dabar jau tikrai viskas. Iki šiol dar turėjome vilčių po atostogų vėl stoti prie staklių. Bent jau žinosime, kad nieko nebeliko“, – po bendrovės bankroto administratoriaus surengto susirinkimo skirstytis neskubėjo verpėjos.
Nuo rugpjūčio 11-osios su jomis, kaip ir visais 936 bankrutuojančios įmonės darbuotojais, darbo sutartys bus nutrauktos.
Tačiau jau ir per artimiausias porą savaičių „Lino audiniuose“ staklės nebeūš – įmonei sustabdžius veiklą darbuotojai išleisti į prastovas. Darbuotis bendrovėje pasilieka tik kelios dešimtys žmonių: administracijos atstovai ir įrenginius prižiūrintis techninis personalas.
Darbo netekusios verpėjos abejojo, ar „Lino“ įmonėse išdirbusioms po 30 ir daugiau metų pavyks Panevėžyje surasti kitą darbą.
„Mes nebeįdomios darbdaviams. Jau 40-metės nurašytos, nebereikalingos, o mes dar vyresnės“, – pesimistiškai kalbėjo buvusios kolegės.
Moterys teigė patekusios į tokią finansinę padėtį, iš kurios išeičių nebematančios.
Anot jų, paskutinį kartą liepos viduryje iš „Lino audinių“ gautų apie 600 litų atostogpinigių jau nebelikę, o bankroto administratorius patikinęs, kad įmonės skolos darbuotojams bus išmokėtos ne anksčiau nei spalį.
Politika svarbiau nei žmonės
Būsimos bedarbės neslėpė iš miesto Savivaldybės paramos taip pat nesitikinčios. Mat nė vienas valdininkas taip ir neatvyko į susitikimą su „Lino audinių“ darbuotojais, nors Savivaldybės atstovai į susirinkimą buvo kviesti.
„Jei neateina, kai viršininkai kviečia, jei jau vadovas vadovo neklauso, ką apie mus, eilinius žmogelius, kalbėti? Kas su mumis ten šnekėsis?“ – nesulaukę miesto valdžios dėmesio išsiskirstydamos kalbėjo verpėjos.
„Lino audinių“ bankroto administratorius Aurimas Valaitis dar liepos 17-ąją apie visuotinį bendrovės darbuotojų susirinkimą registruotais laiškais pranešė Panevėžio darbo biržai, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos ir Panevėžio savivaldybei. Susirinkime nesulaukta tik pastarosios atstovų.
„Sekundei“ pasidomėjus, kodėl niekas iš miesto vadovų taip ir neatvyko susitikti su keliais šimtais darbo netenkančių panevėžiečių, vicemeras Ramūnas Vyžintas pradėjo teisintis vakar iki 15 val. vykusiu miesto Tarybos posėdžiu. Tik perklausus, ar politikams posėdžiai jau tapo svarbesni už juos rinkusių žmonių problemas, vicemeras ėmėsi aiškinti, kad apie susirinkimą „Lino audiniuose“ nieko nė nežinojęs.
„Pirmą sykį apie tai girdžiu. Esu nustebęs. Būtume girdėję, kas nors iš vadovų tikrai būtų dalyvavęs. Nežinau, kurioje grandyje tokia informacija užstrigo“, – tvirtino R.Vyžintas.
Siūlys persikvalifikuoti
Po kineskopų gamintojo „Ekrano“ bankroto „Lino audiniai“ yra didžiausia miesto įmonė, kurios darbuotojai netenka darbo. Skaičiuojama, kad dėl „Lino audinių“ bankroto realiai bedarbių gretas Panevėžyje papildys apie 500 žmonių, daugiausia – moterys. Nuo pirmadienio „Lino audiniuose“ atleidžiamus darbuotojus individualiai pradės konsultuoti Darbo biržos specialistai.
Darbo biržos direktorės Audronės Biguzienės teigimu, bankrutavusio „Ekrano“ patirtis rodo, kad atleistiesiems vėl įsilieti į darbo rinką pavyksta per 3–4 mėnesius.
„Iš „Lino audinių“ atleidžiamų darbuotojų amžiaus vidurkis – 45 metai. Tai nėra blogai, nes tokio amžiaus žmonės darbdavių vertinami už patirtį ir pastovumą“, – mano A.Biguzienė.
Šiuo metu Panevėžio darbo birža gali pasiūlyti apie 200 laisvų darbo vietų. Didžiausios galimybės įsidarbinti paslaugų sferoje – Panevėžyje daugiausia pageidaujama pardavėjų, maisto ruošimo specialistų, barmenų, prekybos salių darbuotojų, statybininkų.
Tačiau, pasak A.Biguzienės, tik „Lino“ grupės įmonėms reikalingas verpėjų, audėjų ir kitas specifines specialybes turintiems žmonėms Darbo birža tegali pasiūlyti persikvalifikavimo kursus arba nekvalifikuotą darbą.
Plačiau skaitykite rugpjūčio 1 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Bedarbiais likę „Lino audinių“
darbuotojai pasijuto neįdomūs Savivaldybei – net ir kviesti valdininkai neatėjo
susitikti su ant nežinomybės ribos atsidūrusiais žmonėmis.
