Neranda bendros kalbos
Panevėžyje kartu su pavasariu šioks toks atšilimas atėjo ir į
darbo rinką. Statybų, pramonės, viešojo maitinimo ir kai kurių kitų sektorių
darbdaviai pradėjo gauti daugiau užsakymų, todėl suskubo ieškoti kvalifikuotų
darbuotojų: plataus profilio statybininkų, apdailininkų, betonuotojų,
automobilių šaltkalvių, vairuotojų, virėjų, barmenų, siuvėjų ir kt.
Tačiau kol kas didelio džiaugsmo bedarbiai nerodo. Jų netenkina
darbdavių siūlomas atlyginimas – dažniausiai 800 litų, neatskaičius mokesčių,
geriausiu atveju dar pažada priedų.
Darbdaviams netinka darbuotojų kvalifikacija arba jų prašomas
darbo užmokestis pasirodo per didelis.
„Pas mus iš Darbo biržos atsiųstos moterys tiesiai šviesiai
pasako, kad dirbti nenori. Taigi jau kelintas mėnuo ieškome siuvėjų, bet veltui.
Moterims, matyt, labiau apsimoka sėdėti namuose su vaikais ir gauti pašalpas,
nei dirbti“, – „Sekundei“ sakė bendrovės „Gelaksa“ vadovas Aleksandras
Smirnovas.
„Gelaksa“ ieško marškinių siuvėjų ir siūlo minimalų atlyginimą.
A.Smirnovas tikina, kad tai mažiausias neįgudusios siuvėjos uždarbis, o
turinčioji miklesnius pirštus per mėnesį esą gali uždirbti apie 1000 litų „į
rankas“.
Bendrovės direktorius sakė nemoralizuojantis atsisakančių
dirbti moterų.
„Aš suprantu – jeigu žmogui neapsimoka, tai jis ir nesutinka.
Čia jau valstybė turėtų žiūrėti, ką daryti, kad paskatintų žmogų darbuotis“, –
kalbėjo jis.
Nors nedarbas tarp statybininkų vienas didžiausių, bendrovei
„Virgula“ nelengvai sekasi surasti fasadininkų, plytelių, trinkelių klojėjų,
stogdengių. Bendrovė žada mokėti minimalų atlyginimą ir priedus.
Labiau apsimoka gauti pašalpą
„Virgulos“ buhalterė Leokadija Puronienė tikino, kad teiraujasi
darbo ir į pokalbį ateina daug statybininkų, tačiau sukirsti rankomis pavyksta
su retu.
„Mums reikia kvalifikuotų, darbo patirtį turinčių darbuotojų.
Jeigu žmogus nėra dengęs stogo ar klojęs trinkelių, jis mums netinka“, –
paaiškino buhalterė.
Pasak L.Puronienės, būna ir taip, kad su tinkamu darbuotoju
nepavyksta sulygti dėl darbo užmokesčio. Kai kurių netenkina darbo sąlygos,
pavyzdžiui, kad reikės vykti į komandiruotes.
SPA centras „Rožynas“ jau kuris laikas ieško ir neranda picų
kepėjo, virėjo, padavėjo, kosmetologės, kirpėjos.
Šio centro savininkas teigė, kad Darbo biržos atsiųsti
bedarbiai be užuolankų prašo parašyti, kad yra netinkami. Bedarbiai aiškina, kad
jiems labiau apsimoka gauti pašalpą arba lankyti Darbo biržos organizuojamus
kursus ir gauti stipendiją, nei lenkti nugarą virtuvėje už 800 litų.
Bedarbius paplušėti neįkvepia ir darbdavio pažadas po bandomojo
laikotarpio pakelti atlyginimą.
SPA „Rožynas“ vadovai daro išvadą, kad rasti kvalifikuotą
darbuotoją už, pasak jų, protingą atlyginimą, labai sunku.
Tokios pat nuomonės ir daugelis kitų darbdavių. Jų teigimu,
visai suprantamas kvalifikuoto specialisto noras daugiau uždirbti, tačiau
dabartinė situacija tokia, kad jiems nėra galimybių mokėti tiek pat, kiek buvo
mokama prieš krizę.
Darbdavių taupumas nestebina
Pasak Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Audronės
Biguzienės, bedarbiai neretai skundžiasi, jog darbdaviai siūlo, jų nuomone, per
mažą atlyginimą.
Pavaduotojos teigimu, nieko keisto, kad darbdaviai naudojasi
situacija darbo rinkoje. Dabar jie gali diktuoti sąlygas ir tai daro.
Anot A.Biguzienės, pats reiškinys, kad darbo vietų daugėja, vis
tiek yra džiuginantis.
Balandžio mėnesį Panevėžio darbo biržoje 468 įmonės įregistravo
per vieną tūkstantį laisvų darbo vietų. Tai didžiausias darbo pasiūlymų skaičius
nuo metų pradžios ir du kartus didesnis nei prieš metus.
Tiesa, darbuotojų paklausa augo daugiausia terminuoto darbo
sąskaita – tokios darbo vietos sudarė 44 procentus visų pasiūlymų. Kita vertus,
darbdaviai darbuotojų ieško ne sezoniniam, tarkim, tik vasarai, darbui, o
ilgesniam laikotarpiui.
Daugiausia – 38 procentai – laisvų darbo vietų įregistruota
paslaugų sektoriuje, 25 procentai – pramonės, 20 procentų – statybų, 17 procentų
– žemės ūkio sektoriuose.
Darbo biržai tarpininkaujant balandžio mėnesį įdarbinta 1014
žmonių. Tai dvigubai daugiau nei 2009 metų balandį. 57 procentus įdarbintųjų
sudaro vyrai, nes balandžio mėnesį daugiausia darbo vietų pasiūlyta pramonės ir
statybų sektoriuose.
Kas septintas įdarbintas asmuo – iki 25 metų. 16 procentų visų
įdarbintųjų buvo vyresni kaip 50 metų.
Nuo metų pradžios įdarbinta 2,5 tūkstančio žmonių, arba 1
tūkstančiu daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
A.Biguzienė prognozuoja, kad gegužę darbo jėgos paklausa išliks
panaši ar net bus didesnė nei balandį. Pavaduotojos teigimu, daryti toli
siekiančias išvadas apie darbo rinkos atsigavimą dar anksti, tačiau
pragiedruliai joje nuteikia optimistiškai.
Inga SMALSKIENĖ
P.Luko nuotr. Kiti laikai. Ekonomikos pakilimo
metu didelius atlyginimus gavę statybininkai sunkiai susitaiko, kad dabar turi
dirbti už kiek didesnę nei minimalią algą.
