Artėjant šventėms, pradedama dairytis bene svarbiausio Kalėdų atributo – eglutės. Kaip ir kasmet, jų siūloma įvairiausių. Kiekvienas renkasi pagal savo poreikius – vieni perka dirbtinę, kiti ieško kvepiančios mišku, tikros žaliaskarės.
Panevėžio miškų urėdijos medelyno viršininkas Egidijus Kaluina sako, kad nė vienas, į urėdijos medelyną užsukęs žaliaskarės, be jos neišvažiuos. U. Mikaliūno nuotr.
Panevėžio miškų urėdijos medelyno viršininkas Egidijus Kaluina sako, kad išlaikomas savo pirkėjų ratas ir su kitais pardavėjais nekonkuruojama. Šiemet planuojama parduoti kelis tūkstančius kirstinių eglučių ir kelis šimtus vazonais. Jo teigimu, pastarųjų šiemet turima kiek mažiau, nors tokių poreikis vis didesnis.
Tačiau žadama, kad nė vienas, į urėdijos medelyną užsukęs žaliaskarės, be jos neišvažiuos. Nors orai dar nėra žiemiški, tačiau pirmąją eglutę nupirko maždaug lapkričio viduryje. Tiesa, kol kas spygliuoto šventės atributo dažniau prireikia įvairioms įstaigoms, organizacijoms.
Pasak E. Kaluinos, kaip ir kasmet, šiemet eglutėmis prekiaujama prie urėdijos, girininkijose ir pačiame medelyne. Jų kaina panaši kaip ir pernai – svyruoja nuo trijų iki maždaug dešimties eurų.
Pavyzdžiui, kirstinė graži eglutė iki metro aukščio šiemet kainuoja tris eurus, iki pusantro metro žaliaskarę galima įsigyti už penkis eurus, iki dviejų metrų – už šešis. Pačios aukščiausios – nuo 4 iki 5 metrų – kainuoja 30 eurų. Šakos šiemet parduodamos po eurą.
Kalėdoms galima rinktis tiek kirstines eglutes, tiek augančias vazonuose.
E. Kaluina priminė, kad ir šiais metais urėdija panevėžiečiams dovanos šakų. Gruodžio 18-ąją nuo 13 valandos Laisvės aikštėje vyks akcija „Ateik ir parsinešk Kalėdas į savo namus“. Tądien planuojama išdalyti apie 5 000 šakų.
Medelyno viršininko teigimu, eglučių atsivežama tiek, kiek planuojama parduoti. Šiemet pirkėjams siūloma ir sidabrinių eglučių. Jos kirstos ten, kur būtina retinti, kur augo ne vietoje. Šios puošnios eglės ilgiau išlieka su spygliais.
Vazonuose šiemet auginamos kūgio formos baltosios eglė ‘Conica’. Pasak E. Kaluinos, ne vienas pirkėjas pasakoja sugebantis tokią gražuolę išsaugoti iki pavasario ir vėliau pasodinti lauke. Šiemet eglutę su vazonu galima įsigyti kiek daugiau nei už 7 eurus.
Taip pat siūlomos baltosios eglės ir Duglaso pocūgės vazonais. Pastarosios, medelyno viršininko tvirtinimu, labai panašios į tradicinę eglę, tačiau jų spygliai švelnesni.
Pasak E. Kaluinos, eglėms geriausia augti atvirame grunte. Neišpirktos pasodintosios į vazonus vėliau nuskursta. Tad nuspėti paklausą, būsiančią po kelerių metų, gana sudėtinga. Medelynas dabar turi apie 10 tūkst. sodinukų, tačiau jie dar žemoki – maždaug pusmetrio. Medelyno viršininko teigimu, tokių būtų gaila parduoti. Reikėtų paauginti bent dvejus trejus metus.
Ilgas kelias
E. Kaluina pasakoja, kad užauginti apie pusantro metro aukščio eglutę prireikia maždaug aštuonerių metų. Užaugintas iš sėklos trejų metų eglės sodinukas tesiekia vos 20–30 centimetrų.
Medelyne sodinukai rūšiuojami pagal aukštį, skersmenį, kokybę ir paruošiami parduoti sodinti. Jie atitinkamai supakuojami ir pavasario laukia šaldytuve.
Apie 800 tūkst. tokių sodinukų iškeliauja į Švediją. Su švedais bendradarbiaujama jau ne vienerius metus. Nemažai sodinukų įsigyja ir vietiniai pirkėjai. Pavyzdžiui, privačių miškų savininkai, žmonės, auginantys eglučių plantacijas Kalėdoms.
Pasak E. Kaluinos, privatiems medelynams būtų labai sudėtinga auginti medelius iš sėklų. Vien pradžiai prireiktų apie 5–6 mln. eurų investicijų, o patį sodinuką gali parduoti tik po trejų metų. Jo kaina – apie 17–18 centų.
Panevėžio miškų urėdijos medelynas, pasak jo viršininko, yra pats didžiausias Lietuvoje. Čia kasmet auginama apie 9 mln. sodinukų, realizuojama apie 3 mln. Medelynas užima daugiau nei 60 hektarų plotą, iš jų apie 6 hektarus – Kaimiškyje. Planuojamos investicijos, norima statyti naujus šiltnamius, diegti pažangias technologijas. Tada per metus būtų galima parduoti iki 4–5 mln. sodinukų.
Daiva SAVICKIENĖ
