Nors dauguma gyventojų pritaria, kad poros savo santykius galėtų įforminti ne tik kaip santuoką, bet ir partnerystę, tada būtų apsaugoti tokiose šeimose augančių vaikų interesai, Seimas atmetė šio įstatymo projektą. Pasak jo, įteisinus vyro ir moters partnerystę, būtų atvertas kelias savo santykius įforminti ir homoseksualioms poroms, o vėliau – ir tokių porų galimybei įsivaikinti. Tačiau kai kurie parlamentarai įsitikinę, kad tik laiko klausimas, kada teks pripažinti ir netradicinių porų buvimo faktą.
Tūkstančiai žmonių kartu gyvena neįforminę santuokos, bet Seimo nariams pritrūko valios įteisinti tokias poras ir jų vaikus ginantį partnerystės įstatymą.
Vasarą atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad net 84 proc. Lietuvos gyventojų pritartų vyro ir moters civilinei partnerystei. Be to, mūsų šalis yra iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kurioje nėra įteisinta partnerystė – tą jau padarė Airija, Belgija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Liuksemburgas, Malta, Olandija, Prancūzija, Švedija. Tad ir Lietuva pribrendo tokioms įstatymo pataisoms. Tuo labiau kad 2001 m. Civiliniame kodekse buvo įtvirtintos nuostatos dėl partnerystės, tačiau realiai jos negaliojo, nes nebuvo įgyvendinimo tvarkos – nei kaip įregistruoti partnerystę, nei kaip ją nutraukti ir spręsti turtinius bei vaikų auginimo klausimus.
„Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų – 84 procentai – palaiko vyro ir moters partnerystės įteisinimą. Todėl galima tik apgailestauti, kad Seimo nariai neatsižvelgė į žmonių norus ir lūkesčius dėl šio klausimo. Dėl tokio Seimo narių sprendimo Lietuva ir toliau bus viena iš nedaugelio Europos Sąjungoje valstybių, kur nėra ginamos nesusituokusių moterų ir jų vaikų teisės“, – teigia teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Šio įstatymo pagrindinis tikslas – apginti teises tų žmonių, kurie gyvena nesusituokę. Pastaruoju metu toks gyvenimo būdas jau tampa kone norma. Paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, maždaug 75 tūkst. porų Lietuvoje gyveno nesusituokę, kitų specialistų skaičiavimais, tokių gali būti ir per 100 tūkst.
Konstitucinis Teismas išaiškino, kad ir oficialiai savo santykių neįteisinusios, bet kartu gyvenančios ir vedančios bendrą ūkį poros ir jų vaikai yra šeima, tad įstatymiškai reikia apsaugoti ir partnerių vaikų teises.
„Aš manau, kad svarbiausia yra sureguliuoti teisinius santykius ir apginti teises tų žmonių, kurie gyvena ne santuokoje. Tai yra masinis reiškinys Lietuvoje, todėl ir toks visuomenės palaikymas“, – sakė teisingumo ministras.
Parlamentarė D. Kuodytė įsitikinusi, kad ne Seimo nariams spręsti, kas yra šeima, patys žmonės turi pasirinkti, ar įteisinti savo santykius, bet įstatymu privalu jiems užtikrinti tokias pat teises, kaip sutuoktiniams.
Atviras kelias homoseksualams
Seimo narys konservatorius, parlamentinės grupės „Už šeimą“ pirmininkas Rimantas Jonas Dagys įsitikinęs, kad tokios įstatymo pataisos sugriautų šeimos pamatus, be to, būtų kišamasi į žmonių santykius, mat jeigu pora nori įsipareigoti, tai gali padaryti per santuokos institutą – tiek civilinėse, tiek konfesinėse įstaigose. Įteisinus partnerystę jie būtų susieti šeimos teisiniais santykiais be jų išreikšto noro.
„Partnerystės institutas Lietuvai apskritai nereikalingas, nes vyras ir moteris gali sudaryti santuoką, o registruota partnerystė ją tik dubliuoja. Apsaugai visiškai pakanka bendrai gyvenančių asmenų turtinių teisių nustatymo, tą jau dabar leidžia Civilinis kodeksas. Alternatyva tik sumažintų pačios santuokos svarbą“, – įsitikinęs R. J. Dagys.
Be to, įteisinus partnerystę, būtų atvertas kelias savo santykius įteisinti ir homoseksualioms poroms. Mat Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad, įteisinus skirtingų lyčių partnerystę, ją privalu įteisinti ir tos pačios lyties asmenims. Seimo nario žiniomis, per pastaruosius metus tą turėjo padaryti Italija ir Graikija.
„Europoje vykęs šeimos naikinimas jau davė rezultatų. Dėl šeimos ardymo ir demografinės krizės dabar Europai reikia šimto tūkstančių pabėgėlių. Jeigu norime sekti Europos pėdomis, tokiais įstatymais galime žudyti savo Lietuvą. Užtenka laužyti ietis. Išbraukime partnerystės sąvoką ir nekils jokių teisinių problemų su Europos Sąjungos institucijomis“, – kategoriškas buvo R. J. Dagys.
Nors partnerystės įstatymo rengėjai nuolat kalba apie oficialiai šeimos nesukūrusių porų vaikų teisių apsaugą, realiai įstatymas ne tik kad neapsaugotų šių vaikų, bet ir pažeistų jų teises.
„Jeigu kalbame apie vaikus, tai ir galvokime pirmiausia apie jų teises, kurių pati pagrindinė – turėti mamą ir tėtį. Tačiau jeigu bus įteisinta partnerystė, atsiras galimybė homoseksualioms poroms įsivaikinti, tad bus pažeistos tokių vaikų teisės“, – tvirtino R. J. Dagys.
Ne politikų reikalas
Seimo Žmogaus teisių komiteto narė liberalė Dalia Kuodytė mano, kad tik laiko klausimas, kada ir Lietuvoje bus įteisinta partnerystė. Kartu su grupe kitų parlamentarų ji dar pavasarį Seimui pateikė kiek liberalesnį įstatymo pakeitimą – buvo siūloma įteisinti ne tik vyro ir moters, bet ir tos pačios lyties asmenų partnerystę. Tą jau pernai padarė Estija. Tačiau Lietuvoje šis siūlymas nesulaukė palaikymo.
„Lietuva tam jau seniai pribrendo, bet ne Seimas. Pagrindinis argumentas, kad bus žeminama šeimos instituto garbė ir orumas. Bet partnerystė nėra priešprieša santuokos pagrindu sudarytai šeimai. Kad įžvelgiamas pavojus santuokai – tai stereotipas, niekuo nepagrįsta fobija. Tačiau jokie argumentai kai kurių Seimo narių neveikia, o baisiausia, kad visų tų isterikų klausosi ir kiti parlamentarai, nors po kelerių metų patys juoksis iš tos baimės“, – „Sekundei“ teigė D. Kuodytė.
Jos nuomone, partnerystę įteisinti reikėjo jau seniai. Daug žmonių gyvena neįregistravę santuokos, ir tikrai ne Seimo narių reikalas aiškintis, kodėl taip yra.
Jeigu žmonės neįteisinę savo santykių, tai nereiškia, kad jie nėra šeima. Jie patys turi nuspręsti, kaip gyvens. Tačiau reikia sudaryti teisinių priemonių arsenalą, kad būtų apsaugoti visų ne santuokoje gyvenančių asmenų teisiniai ir turtiniai interesai. O partnerystė yra vienas paprastesnių būdų tai padaryti.
„Daugybė žmonių gyvena neregistravę santuokos, ir ne mūsų reikalas, kodėl jie neina prie altoriaus. Kaip ir ne politikams spręsti, kas yra šeima, kad ir kaip norėtųsi visus suguldyti į vieną stalčių. Bet turime šiems žmonėms suteikti teisinius instrumentus gyventi visavertį gyvenimą, turime užtikrinti pagrindines teises, kurias turi sutuoktiniai. Labai tikiuosi, kad po kitų rinkimų Seimas sugebės kokybiškai dirbti ir kitaip pažiūrės į šią problemą“, – pabrėžė parlamentarė.
Lina DRANSEIKAITĖ
