Po „sausos“ pirmosios mokslo metų dienos daugumoje Lietuvos prekybos centrų kiekvienas, nuo jaunuolio iki žilagalvio, pirkdamas alkoholį turės įrodyti esąs pilnametis. Asmens dokumentą kasininkei privalės pateikti visi svaigiųjų gėrimų pirkėjai, nepriklausomai nuo veiduose paliktų laiko žymių.
Didžiųjų prekybos centrų iniciatyvą tikrinti visų iš eilės alkoholio pirkėjų amžių Panevėžio vidutiniai ir smulkieji verslininkai įvertino kaip viešųjų ryšių akciją tikintis išvengti Alkoholio įstatymo pataisų. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.
Sieks eliminuoti „žmogiškąjį faktorių“
Kol seimūnai svarsto dėl Alkoholio kontrolės įstatymo sugriežtinimo, jiems už akių užbėgo vadinamąjį geros valios memorandumą pasirašę didieji prekybos tinklai. Jų kasininkės svaigiųjų gėrimų pirkėjų ne tik privalės pareikalauti parodyti asmens dokumentą, bet ir į kasos aparatą įvesti gimimo datą.
Šią savanorišką iniciatyvą, palaikomą Sveikatos apsaugos ministerijos, prekybininkai aiškina, esą taip bus eliminuojamas žmogiškasis faktorius – kasininkai nebepadarys klaidos, nustatydami alkoholio pirkėjų amžių savarankiškai.
Prekybos gigantų užmojus patikrinti visų alkoholio pirkėjų amžių visuomenė sutiko audringai. Patys verslininkai skelbiasi susitaikę, jog dėl to prekyba alkoholiu smuks 10– 15 proc., nes dalis pirkėjų trauks svaigalais apsirūpinti į prie tokios iniciatyvos neprisijungusius prekybos taškus.
Vargas dėl geriančių klientų
Didžiųjų prekybos centrų iniciatyvą tikrinti visų iš eilės alkoholio pirkėjų amžių Panevėžio vidutiniai ir smulkieji verslininkai įvertino kaip viešųjų ryšių akciją tikintis išvengti Alkoholio įstatymo pataisų. Jomis siekiama sutrumpinti prekybos alkoholiu laiką, leidžiant svaigalais prekiauti tik nuo 10 val. iki 20 val., visiškai uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą, taip pat leisti prekiauti svaigalais tik specializuotose parduotuvėse.
Vietinio prekybos centro Panevėžyje savininkas Robertas Pretkelis nenusiteikęs iš savo solidaus amžiaus klientų reikalauti jų metus įrodančio dokumento, bet pritaria ant seimūnų stalo gulinčioms pataisoms. Jis sako pritariantis idėjai prekybos alkoholiu laiką ne tik parduotuvėse, bet netgi ir viešojo maitinimo įstaigose apriboti nuo 10 iki 20 val.
„Turiu pokylių namus ir tikrai man didelis vargas, kai klientai vidurnaktį dar nori išgerti. O atsigertų iki 20 val. ir grįžtų namo patenkinti. Tegul valdžia pagalvoja, kaip padaryti daugiau pramogų, renginių blaivių. Alkoholis Lietuvai nereikalingas. Nereikėtų nei memorandumų rašyti, nei bandyti pasirodyti vieniems už kitus geresniems“, – įsitikinęs verslininkas.
Prekybos gigantų memorandumą R. Pretkelis vadina pertekliniu. Anot jo, kilus įtarimui dėl pirkėjo amžiaus pardavėjos ir dabar reikalauja asmens dokumento.
„Prašyti dokumento dar ir iš senuko – pasityčiojimas. Siūlyčiau prekybos tinklams pagalvoti, kaip savo pirkėjams dar uždėti apykojes kaip nusikaltėliams. Atėjusį į parduotuvę žmogų iš karto nuskenuotų, nereikėtų pardavėjų varginti“, – ironizavo smulkusis verslininkas.
Senjorų metų neklaus
Nuo rugsėjo asmens dokumentų iš visų alkoholio pirkėjų reikalausiantys didieji prekybos centrai palaikyti jų iniciatyvą ragina ir viešojo maitinimo įstaigos.
Alaus restorano „Čičinskas“ savininkas Dainius Spirikavičius tvirtina sunkiai įsivaizduojantis, kaip savo klientų paprašytų įrodyti kas esantys.
„Alkoholio vartojimo nereikia skatinti, jaunimo asmens dokumentus būtina tikrinti, bet juoktis iš pagyvenusių žmonių reikalaujant rodyti pasą atrodo žeminančiai“, – apibendrino D. Spirikavičius.
„Smėlynės“ viešbutį valdančios bendrovės „Naujieji Pilėnai“ direktorė Regina Leonavičienė neabejoja, jog paprašiusi asmens dokumento iš šešiasdešimtmečio užsieniečio, paprašiusio įpilti brendžio, liktų nesuprasta.
„Kiek lankiausi užsienyje, niekada niekas manęs jokio dokumento nepaprašė, tik mokėk pinigus ir kuo daugiau gerk. Labai blogai, jei alkoholio gali nusipirkti ir nepilnamečiai, bet per tokias iniciatyvas Lietuvai gresia pasirodyti atsilikėlių šalimi, juokinančia Vakarus. Pirkėjo veidukas gi pasako, jam šešiolika ar šešiasdešimt“, – didžiųjų prekybos gigantų iniciatyvos nepalaiko R. Leonavičienė.
JŪSŲ NUOMONĖ
Bizūno metodas neveikia
Lietuvoje taikoma alkoholio kontrolės politika yra viena iš griežčiausių Europos Sąjungoje. Apie pusė ES šalių apskritai netaiko specialaus alkoholio pardavimo laiko apribojimo. Tiesa, kai kuriose šalyse toks ribojimas galioja tam tikromis savaitės dienomis, bet šis draudimas taikomas mažiau nei trečdalyje ES valstybių.
Alkoholio kontrolės politika Lietuvoje jau du dešimtmečius nuolatos griežtinama. Nuo 1995 m. iki 2012-ųjų taikyti bent 22 reikšmingi alkoholio vartojimo, pardavimo ar reklamos apribojimai. Svaigalai Lietuvoje, palyginti su gyventojų perkamąja galia, taip pat yra vieni brangiausių ES. Nepaisant to, Lietuva pagal alkoholio suvartojimą, tenkantį vienam gyventojui, užima trečiąją vietą pasaulyje, o praėjusiais metais dėl svaigiųjų gėrimų vartojimo mūsų šalyje mirė 732 žmonės.
„ZETA LAW“ advokatų profesinės bendrijos advokatė dr. Eglė Latauskienė, daugelį metų vadovavusi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Alkoholio ir tabako kontrolės skyriui, didžiųjų prekybos tinklų iniciatyvą asmens dokumento reikalauti iš visų perkančiųjų alkoholį, net žilagalvio senolio, vadina sveikintina.
Anot teisininkės, formaliai vertinant, Alkoholio kontrolės įstatymas yra gana griežtas, tačiau tikrovė dažnai neatitinka jo nuostatų.
Nors apribojimų įvesta labai daug, bet eismo saugumo, sveikatos, kriminogeninių veiksnių rodikliai rodo, kad su alkoholio vartojimu susijusios problemos lieka labai didelės. Dr. E. Latauskienės nuomone, tai parodo visuomenės toleranciją tokio įstatymo pažeidimams.
„Mums nepatinka, kad prekybos alkoholiu laikas ribotas, kad negalima įsigyti svaigalų kai kurių švenčių metu, kad buvo uždrausti 2 litrų „bambaliai“. Dabar pykstama, kad norint nusipirkti alkoholio reikės nepamiršti asmens dokumento. Bet ir taip yra daugybė situacijų, kai jį būtina turėti, jei nenorime trims valandoms patekti į policijos komisariatą tapatybei nustatyti“, – kilęs ažiotažas advokatei atrodo keistas.
Dviračio neišradinėjo
Audringa reakcija į kelių prekybos tinklų pasirašytą memorandumą, anot teisininkės, analogiška nuvilnijusiai prieš keletą metų, kai Tabako kontrolės įstatymu uždrausta rūkyti viešojo maitinimo įstaigose. Tąkart ne vienas verslininkas piktinosi, jog uždraudus traukti dūmą kavinėse gerokai sumažės klientų srautai, o užsieniečiai turistai tokio draudimo nesupras.
„Dabar džiaugiamės, kad kavinių patalpose nerūkoma, ir net dedamos pastangos, kad ir lauko kavinėse būtų uždrausta dūmyti. Žmonėms reikia suprasti, kad ir memorandumas dėl reikalavimo pateikti asmens dokumentą perkant alkoholį atsirado ne jiems sekti, o siekiant apsaugoti jaunimą, dėl savo amžiaus dar negebantį įvertinti alkoholio žalos“, – „Sekundei“ tvirtino dr. E. Latauskienė.
Lietuvos prekybininkai, sumoję prašyti dokumento iš svaigalus perkančio senjoro, pasak advokatės, neišrado nieko originalaus – nors JAV daugelyje valstijų alkoholis parduodamas tik nuo 21-erių, asmens dokumentą privalo pateikti visi. Skandinavijoje norint nusipirkti svaigiųjų gėrimų teks nuvažiuoti keliasdešimt kilometrų iki tos vienintelės parduotuvės, turinčios teisę juo prekiauti.
„Verslininkus, pasirašiusius memorandumą, reikia ne smerkti, o palaikyti. Kiek iš tų besipiktinančių yra sugėdinę pardavėjas, pardavusias alkoholį labai jauniems žmonėms, nepateikusiems asmens dokumento?“ – sako dr. E. Latauskienė.
Tačiau pilietinę iniciatyvą, inicijuotą kandidatų į Seimą, kuri dar labiau sugriežtintų Alkoholio kontrolės įstatymą, dr. E. Latauskienė vertina kritiškai. Advokatės nuomone, parengtos įstatymo pataisos turėtų didelių neigiamų ekonominių pasekmių: sumažėjus įplaukoms į biudžetą valstybė būtų priversta mažinti daugelio programų – kultūros, švietimo, socialinių – finansavimą.
„Šitas įstatymo projektas buvo sukurtas per trisdešimt minučių. Niekas neįvertino, kokios neigiamos pasekmės laukia verslo, jeigu jam reikės mąstyti apie specializuotos parduotuvės įrengimą ar alkoholio skyriaus rekonstrukciją. Kaip gali gimti protingas įstatymas per pusvalandį?“ – teigia advokatė.
Nubaustųjų vienetai
Už Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, draudžiančios parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, nesilaikymą juridiniams asmenims nustatytos ekonominės sankcijos – baudos nuo 289 eurų iki 868 eurų, atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pakartotinai per trejus metus nuo baudos paskyrimo padarius analogišką Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą įmonei panaikinama licencija prekiauti alkoholiu, o nauja neišduodama vienus metus.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai per 2015-uosius užfiksavo 11-a, o šįmet keturis atvejus, kai svaigalai buvo parduoti neturintiems 18-os metų. Kad ši statistika veikiausiai tėra tik ledkalnio viršūnė, pripažįsta ir patys pareigūnai. Komisariato atstovės spaudai Rasos Černauskaitės teigimu, tokius nusikaltimus užfiksuoti labai sunku.
„Reikia pamatyti patį alkoholio pardavimą nepilnamečiui ir surinkti daug įrodymų, kad iš tiesų buvo parduota“, – teigia komisariato atstovė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
