Nebetaikant arešto už nedidelius prasižengimus, nusikalsti linkusieji įsigudrino išvis išvengti bausmės. Gavę baudą už administracinį nusižengimą, prašo teismo ją pakeisti į viešuosius darbus, tačiau tik retas sąžiningai darbuojasi. Kodėl tokie pažeidėjai yra galvos skausmas teisėsaugai, teisėtvarkai ir juos įdarbinančioms įmonėms?
Įsigudrino išvengti
Įvairaus plauko pažeidėjai, nubausti už administracinius nusižengimus, piniginės atverti neskuba. Įsigudrinę, kaip to išvengti, jie keičia baudas į viešuosius darbus, tačiau ir pastarųjų sugeba išvengti. Valdžios bandymai sutramdyti įstatymų pažeidėjus, vengiančius mokėti baudas, patyrė fiasko. Nuo praėjusių metų liepos nemokiems prasižengėliams buvo pasiūlyti viešieji darbai. Tačiau valstybės siūlymas atsiskaityti už pažeidimus piktybiškų skolininkų nesudomino.
Vieni niekaip neapsisprendžia – mokėti ar dirbti viešuosius darbus, kol ateina senaties terminas. Kiti slapstosi ar išvyksta į užsienį. Daugelis, kurie vis dėlto ryžtasi pasidarbuoti, apsimeta nemokantys šluoti gatvės ar laikyti kastuvo.
Tik retas prasižengęs žmogus viešuosius darbus atlieka sąžiningai.
Iki praėjusių metų liepos 1-osios nemokūs pažeidėjai galėjo prašyti skirtą piniginę baudą pakeisti į administracinį areštą. Tačiau nemokamu poilsiu areštinėje buvo masiškai piktnaudžiaujama. Prasižengėlius už mokesčių mokėtojų pinigus reikėjo ne tik maitinti, bet ir saugoti.
Valstybė dovanoja
Seimas pakeitė Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK) ir apribojo administracinio arešto taikymą. Jis išplėtė galimybę baudų nemokančius asmenis be jų sutikimo siųsti viešųjų darbų.
Stebina ir tai, kad nusižengusiesiems skiriamų nemokamų viešųjų darbų valanda nuo praėjusių metų liepos įvertinta 20 litų (iki tol buvo 10 litų).
Teismo skiriama maksimali viešųjų darbų trukmė negali viršyti 400 valandų. Vadinasi, didesnes nei 8 tūkst. litų baudas užsidirbusiems pažeidėjams likusi suma valstybės paprasčiausiai dovanojama. Toks absurdiškas įstatymas nesuprantamas ne tik paprastiems piliečiams, bet ir policijos pareigūnams. Jie įsitikinę, kad šios drausminimo priemonės nėra efektyvios.
Praėjusiais metais Panevėžio miesto apylinkės teismas nagrinėjo 776 teikimus administracines baudas pakeisti nemokamais viešaisiais darbais. Patenkinti 456 teikimai. Gavęs teismo nutarimus, Panevėžio miesto policijos komisariatas prasižengėlius siuntė atlikti nemokamų viešųjų darbų į kelias dešimtis įmonių ir įstaigų. Pernai mieste viešuosius darbus dirbo 72 asmenys, jie darbavosi 6617 valandų. Į seniūnijas atlikti nemokamų viešųjų darbų išsiųsta apie 100 žmonių.
Sulaukia senaties
Kaip tvirtina Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos pavaduotojas Vytautas Krikščiūnas, daug už administracinį nusižengimą nubaustųjų prašo, kad baudos būtų pakeistos viešaisiais darbais. Tačiau teisėjos pavaduotojas pažymi, kad tik maža dalis eina viešųjų darbų dirbti.
„Nenorinčiųjų atidirbti tenka ieškoti. Ne visus pavyksta rasti, kai kurie būna išvykę į užsienį. Kol prasižengėlis ieškomas, ateina ir senatis“, – aiškino V.Krikščiūnas.
Pasak teisininko, tiems, kurie piktybiškai vengia viešųjų darbų, tenka mokėti baudas. Dauguma smulkių prasižengėlių yra nubausti už
Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, kontrabandą akcizais neapmokestintomis prekėmis.
„Dabar palaida bala. Anksčiau bent jau areštas buvo. Nors tai valstybei irgi nėra naudinga, tačiau bent jau šiokia tokia kontrolė. Buvo galima laikyti konfiskuotus automobilius, kol pažeidėjas susimokėdavo baudą“, – tvirtino pašnekovas. V.Krikščiūnas sako, kad baudos prasižengėliams keičiamos į tokius viešuosius darbus kaip gėlynų tvarkymas, gatvių šlavimas, sniego kasimas.
Nėra efektyvu
Baudų mokėti nenorintys ar už prasižengimus nuteisti atlikti viešuosius darbus asmenys tampa galvos skausmu įvairioms institucijoms. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Romualdas Inčiūra neslepia, kad su tokiais žmonėmis sudėtinga. Juo labiau kad dažniausiai baudžiami policijai jau gerai pažįstami asmenys. Pasak pareigūno, tokios bausmės vykdymas būna tik papildomas galvos skausmas, o naudos visuomenei iš to mažai.
R.Inčiūra teigia, kad tokiems asmenims sunku rasti įmonę, kuri priimtų atlikti viešuosius darbus.
„Reta įmonė sutinka priimti tokį darbininką, galiausiai, vos pradėjęs dirbti, jis dingsta. Vėl viskas pradedama iš naujo. Kiek žmonių tame ilgame procese dalyvauja, kiek laiko sugaištama. Tai nėra efektyvi drausminimo priemonė. Juo labiau kad prie dirbančiojo neretai stovi kitas žmogus – stebi, kad baudą į viešuosius darbus išmainęs asmuo dirbtų tinkamai“, – paaiškino Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas.
Slapstosi
Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ direktorius Valentas Bakšys teigia, kad dabar nė vienas prasižengęs asmuo pas juos nedirba.
„Vasarą dirbo, tačiau su tokiais darbininkais gana sudėtinga. Jie nėra motyvuoti ir nusiteikę dirbti, tenka juos prižiūrėti. Tik retas kuris darbą atlieka sąžiningai. Meistrams užkraunama papildomo darbo, nes jie turi sužiūrėti nuolatinius darbuotojus“, – pažymi pašnekovas. Kita vertus, bendrovėms, kuriose viešuosius darbus atlieka prasižengę asmenys, reikia juos apmokyti, skirti visas reikiamas priemones, įrankius.
„Tai visiškai suprantama situacija, nes žmonės ateina per prievartą. Dirbdami gatvėse užsimaukšlina kepures, slapstosi, kad tik niekas iš pažįstamų nepamatytų. Tokie asmenys turėtų dirbti darželiuose, mokyklose, galėtų tvarkyti jų teritorijas, įstaigoms būtų lengviau juos sužiūrėti“, – įsitikinęs V.Bakšys.
Vaida REPOVIENĖ , Sekunde.lt
