Skandalų krečiama Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotistikriausiai galės tik pasvajoti apie paslaugų gyventojams gerinimą. Jos rūpestis – kaip išgyventi ir atsiskaityti su savo darbuotojais.
Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius V.Mitka laukia politikų verdikto.
Miesto savivaldybė rengiasi įpareigoti įstaigos direktorių Vilių Mitką medikams ir vairuotojas sumokėti jų 2011–2013 metais negauta darbo užmokestį už viršvalandinį darbą ir neišdirbtas darbo valandas. Kol kas nežinoma tiksli suma, kurią įstaiga privalės rasti savo biudžete.
Savivaldybės preliminariais skaičiavimais, vien už 7199 neišdirbtas valandas greitoji darbuotojams ir „Sodrai“ yra įsiskolinusi 145 tūkstančius 438 litus, o kur dar skola už viršvalandžius.
Greitosios administracija iki šių metų liepos mėnesio kiekvienam darbuotojui turės apskaičiuoti nesumokėtą darbo užmokestį už viršvalandžius ir neišdirbtas valandas, sudaryti su darbuotojais skolų atsiskaitymo grafikus ir suderinti juos ne vėliau kaip iki šių metų rugsėjo 1 dienos.
V. Mitkos teigimu, jeigu visi darbuotojai paprašytų jiems kompensuoti viršvalandžius, už kuriuos buvo nesumokėta, finansiškai įstaigai tai būtų sunkiai pakeliama našta.
„Žiūrėsime, kiek žmonių paprašys kompensacijų, kaip mums pavyks susitarti dėl atsiskaitymo terminų. Iš medikų įsiskolinimą už viršvalandžius kol kas paprašė sumokėti tik viena darbuotoja“, – kalbėjo jis.
Direktorių baus politikai
Šį mėnesį posėdžiausianti miesto taryba taip pat svarstys klausimą dėl drausminės nuobaudos V. Mitkai skyrimo. Po to, kai greitosios darbuotojai šių metų pradžioje Savivaldybei pasiskundė dėl prastų darbo sąlygų, neracionalaus įstaigos lėšų naudojimo, sumažintų atlyginimų ir kitų negerovių, buvo sudaryta darbo grupė, kuri konstatavo, kad dauguma darbuotojų išsakytų skundų pasitvirtino.
Darbo grupė, vadovaujama miesto Sveikatos skyriaus vedėjo Mindaugo Burbos, pareiškė, kad V. Mitka netinkamai organizavo darbą, pakankamai nesirūpino darbuotojų poreikiais, nesilaikė darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų, neužtikrino, kad darbuotojai dirbtų darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku, darbuotojams už viršvalandinį darbą ir neišdirbtas valandas nemokėjo vidutinio darbo užmokesčio, neužtikrino racionalaus įstaigos lėšų naudojimo.
Maža to, nemažos dalies kolektyvo antipatijas užsitraukusiai ir iš darbo atleistai savo pavaduotojai Jolantai Štarienei 2013 metais lapkričio–gruodžio mėnesiais išmokėti priedai bei 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
Skriaudė ne iš piktos valios
Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius teisinasi, kad priedai išmokėti per apsirikimą, o išeitinė išmoka medikei esą priklausiusi.
V. Mitka teigia, kad ne iš piktos valios finansiškai skriaudęs pavaldinius. Pasak jo, nėra taip, kad už papildomą darbą žmonės visai negavo pinigų. Darbuotojams nebuvo mokama už viršvalandžius, bet jie gaudavo priedus prie pareiginių atlyginimų. Tiesa, mažesnius, nei būtų gavę už viršvalandžius.
Už viršvalandinį darbą darbuotojams nebuvo mokama dėl dviejų pagrindinių priežasčių: įstaigos finansinės padėties bei greitosios medicinos pagalbos specialistų trūkumo. Pasak V. Mitkos, jau daug metų Lietuvoje nerengiami tinkamos kvalifikacijos specialistai, kurie yra tarsi tarpininkai tarp slaugytojo ir gydytojo. Jie, skirtingai nei paprastos slaugytojos, gali nustatyti diagnozes, skirti gydymą. Taigi jis turėjęs verstis su turimais kadrais, kaip išmano.
Pasak direktoriaus, medikai pateikė prašymus leisti jiems dirbti ilgesnes valandas, proporcingai mokant už išdirbtą laiką. Toks susitarimo punktas įtrauktas ir į darbo sutartis.
„Darbuotojų dirbtas darbas, jų pačių prašymu, nebuvo apskaitomas kaip viršvalandinis“, – aiškino greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas.
V. Mitka Savivaldybei pateikė savo paaiškinimus ir dėl daugelio kitų jam pareikštų kaltinimų prastai atlikus savo pareigas.
„Aš pasiaiškinau, išdėsčiau savo argumentus, o spręsti Tarybai“, – kalbėjo jis, pridūręs, kad dalis tikrintojų įstaigoje nustatytų pažeidimų jau pašalinti.
Pagal įstatymus už darbo drausmės pažeidimą jam gali būti skiriama pastaba, papeikimas arba jis gali būti atleistas iš darbo.
Inga SMALSKIENĖ
