Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka už tikrintojų įstaigoje aptiktą netvarką ir gausybę pažeidimų miesto Tarybos posėdyje atsipirko pastaba, bet ant kulnų jam lipa STT. Greitojoje tvinksintis pūlinys valdančiuosius privertė prabilti apie šios įstaigos perdavimą į respublikinės ligoninės rankas.
Nors Panevėžio greitosios vadovas tikina darantis viską, kad pavaldinių darbo sąlygos pagerėtų, tačiau jos vis dar apgailėtinos. Sulaukę iškvietimų felčeriai darbo drabužius išsirenka iš sumestųjų į krūvą. U.Mikaliūno nuotr.
Skandalų krečiamos Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka už tikrintojų įstaigoje aptiktą netvarką ir gausybę pažeidimų atsipirko pastaba. Vadovo atleidimo iš pareigų tikėjęsi greitosios darbuotojai neabejoja, kad V. Mitkai padėjo lojalumas dešiniesiems. Darbuotojų iš kėdės verčiamas, o Savivaldybės politikų prilaikomas greitosios direktorius priklauso Tarybos valdančiojoje daugumoje esančiai Tėvynės sąjungai-krikščionims demokratams.
Iki savivaldos rinkimų nebelikus nė metų lyg tyčia greitojoje pratrūkęs pūlinys tapo įrankiu bandančiųjų politinius dividendus surinkti rankose. Dėl neįtikėtinai prastų darbo sąlygų Panevėžio greitojoje koalicijos partneriai ėmė kaltinti vieni kitus ir į Tarybos posėdį susirinkusiems felčeriams bei greitosios vairuotojams dalyti pažadus, kaip nuo šiol jais bus pasirūpinta. Net patys konservatoriai, lig šiol gynę greitosios savarankiškumą, prabilo apie galimybę stotį paleisti iš Savivaldybės glėbio ir prijungti prie Respublikinės Panevėžio ligoninės.
Toliau su V. Mitka dirbti turėsiantys greitosios darbuotojai ginklų sudėti nenusiteikę. Nepavykus atstatydinti vadovo, dalis kolektyvo žada užtarimo kreiptis į šalies prezidentę ir prokuratūrą.
Suabejojo tikrintojų objektyvumu
Savivaldybės tarybai svarstant klausimą dėl nuobaudos V. Mitkai, direktoriui turėjo būti karšta.
Nors pirminiame projekte buvo siūloma tik pastaba, „darbiečio“ Alfonso Petrausko vadovaujamas Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas pareiškė manantis, kad V. Mitka už „Snoro“ banke nuskandintą milijoną litų, darbuotojams 2011–2013 m. nesumokėtus šimtus tūkstančių už viršvalandžius, už prastas kolektyvo darbo sąlygas turėtų būti atleidžiamas iš pareigų.
Diskusija, kaip bausti direktorių, virto politikų baksnojimu vieniems į kitus ir pažadų lavina į posėdį susirinkusiems dešimčiai greitosios darbuotojų.
„Dėl darbo sąlygų greitosios stotyje atsakomybę turi prisiimti Savivaldybės administracija“, – V. Mitką gynė konservatorė Marija Danutė Kažukauskienė.
Savivaldybės administracijos vadovėms buvo primintas jų pačių neatsakingumas, kai praėjusių metų pabaigoje Panevėžys prarado Sveikatos apsaugos ministerijos pažadėtuosius 100 tūkst. Lt, nes nesugebėjo kone per metus parengti neveikiančio lopšelio-darželio rekonstrukcijos investicinio projekto. Į šio darželio patalpas ateityje planuojama perkelti Greitosios pagalbos stotį. M. D. Kažukauskienė neslepia abejojanti, ar Savivaldybės darbo grupė, nusiųsta į greitąją, objektyviai įvertino V. Mitkos darbą.
„Ar darbo grupė neturėjo užduoties pateikti tokias spalvingas patikrinimo išvadas? Jas teikė Savivaldybės darbuotojai, bet vargu ar jie tai darė savo noru“, – šešėlį tikrintojams metė konservatorė.
Toks valdančiųjų atstovės reiklumas pasirodė keistokas Tarybos opozicijai. Mat šioji ne kartą siūlė svarstyti klausimą dėl „tvarkietės“ Kristinos Vareikienės tinkamumo vadovauti Savivaldybės administracijai. Vis dėlto Tarybos dauguma ne tik apgynė ją nuo interpeliacijos, bet ir išgelbėjo nuo švelnesnės nuobaudos, kai Savivaldybės kontrolieriai aptiko pažeidimų.
Greitąją siūlo atiduoti ligoninei
Į viešumą prasiveržus greitosios pūliniui patys valdantieji jau prabilo, kad stotis – per didelė našta Panevėžio savivaldybei. Konservatorių frakcijos lyderis Vidmantas Baltramiejūnas netgi pareiškė Respublikinės Panevėžio ligoninės stebėtojams – direktoriui ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams – pasiūlęs idėją Panevėžio greitąją perimti savo žinion. V. Baltramiejūno nuomone, Savivaldybės užmačios už maždaug 7 mln. Lt rekonstruoti neveikiantį vaikų darželį ir į jį perkelti greitąją – labiau utopinės nei realios.
Kad šis projektas įstrigęs, pripažino ir socialdemokratė vicemerė Regina Eitmonė.
„Administracija stengiasi blokuoti ir neieškoti išeičių“, – akmenį į K. Vareikienės daržą metė mero pavaduotoja.
R. Eitmonė piktinosi, kad Savivaldybė nieko nedarė, kai greitosios darbuotojai siuntė raštus dėl blogų darbo sąlygų, ir teisinosi, esą jos iškeliamas problemas administracija ignoruoja.
Belsis į prezidentūrą ir prokuratūrą
Politikai, grūmoję neva juos ignoruojančiai ir neveikliai Savivaldybės administracijai, V. Mitkos griežtai nebaudė. „Darbiečių“ pasiūlymą atleisti direktorių palaikė tik keturi Tarybos nariai. Už pastabą jam balsavo dvidešimt.
„Vaikų darželis. Direktoriui į pažymių knygelę įrašė pastabą. Faktas, kad nuobauda priklausė nuo partinės linijos. O mes dirbame katastrofiškomis sąlygomis, rūbinėje darbo drabužiai į krūvą sumesti, gavę iškvietimą joje rausiamės“, – po posėdžio ironizavo greitosios felčerė Daiva Kergienė.
Anot jos, kitas kolektyvo žingsnis bus kreipimasis į šalies prezidentę. Darbuotojai taip pat mano, jog kaip tvarkomas greitosios biudžetas, turėtų pasidomėti ir prokurorai.
Dalis kolektyvo jau yra prašę užtarimo sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio. Iš susitikimo su juo grįžo nieko nepešę – ministras nesikišo į Savivaldybės įstaigos reikalus.
Pasak D. Kergienės, direktoriaus nušalinimo laukia maždaug 60 proc. kolektyvo. Ji tvirtina, kad V. Mitką palaiko tik įstaigos administracija.
„Po Savivaldybės rastų pažeidimų direktoriaus pavaduotoja iš darbo išėjo pati, o V. Mitka toliau ignoruoja darbuotojus. Netgi ne pats kolektyvą supažindino su patikrinimo išvadomis, o įpareigojo kitą, pats išvažiavo“, – piktinosi D. Kergienė.
Aplinkybių auka
Pastabos sulaukęs V. Mitka teigia negalįs vertinti darbdavio sprendimų. Nors pats priklauso valdančiajai Tėvynės sąjungai, anot jo, politinės pažiūros neturėjo įtakos Tarybai apsisprendžiant.
„Taryboje ne vieni konservatoriai. Net opozicijoje esantys Tarybos nariai palaikė pastabą, ne atleidimą“, – sako V. Mitka.
Miesto Sveikatos skyriaus vedėjo Mindaugo Burbos vadovaujama darbo grupė, atlikusi greitojoje patikrinimą, rado daug netvarkos. Pripažino, kad V. Mitka netinkamai organizavo darbą, tinkamai nesirūpino darbuotojų poreikiais, nesilaikė darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų, neužtikrino, kad darbuotojai dirbtų darbo grafikuose nustatytu laiku, darbuotojams už viršvalandinį darbą ir neišdirbtas valandas nemokėjo vidutinio darbo užmokesčio, neužtikrino racionalaus įstaigos lėšų naudojimo.
V. Mitka teisinasi, kad pažeidimai padaryti ne iš blogos valios.
„Iš tikrųjų sunkios mūsų buities sąlygos, bet, kaip įstaigos vadovas, esu viską padaręs, kad jos pagerėtų. Kasmet į Savivaldybę kreipiuosi dėl mūsų patalpų, neatitinkančių higienos, darbų saugos reikalavimų“, – teigė direktorius.
Anot jo, įtampą kolektyve sukuria ir dėl Panevėžio socialinės ir demografinės situacijos greitosios ekipažams išaugęs darbo krūvis. Įstaiga privalo laikytis įstatymų ir mažėjant gyventojų mažinti brigadų, nors miesto visuomenei senstant iškvietimų daugėja. Pasak V. Mitkos, dar prieš keletą metų Panevėžio greitojoje dirbo 7,2 brigados, šiuo metu – 4,5. V. Mitka pasakoja, jog dėl greitąsias į susinaikinimą vedančių teisės aktų yra kreipęsis į šalies greitosios pagalbos stotis vienijančią asociaciją, šioji – į Sveikatos apsaugos ministeriją.
Skola užsmaugtų įstaigą
Direktorius tikina finansiškai darbuotojų skriausti irgi nenorėjęs. Mažiau nei priklausė buvo priverstas mokėti dėl per menko įstaigos gaunamo finansavimo.
Savivaldybė V. Mitką įpareigojo iki liepos 1-osios suskaičiuoti, kiek per pastaruosius trejetą metų jo vadovaujama įstaiga įsiskolino darbuotojams.
Savivaldybės preliminariais skaičiavimais, vien už 7199 neišdirbtas valandas greitoji darbuotojams ir „Sodrai“ skolinga 145 tūkstančius 438 litus, o kur dar skola už viršvalandžius.
V. Mitka pripažįsta, kad jei visi darbuotojai paprašytų jiems kompensuoti neišmokėtą dalį, finansiškai įstaigai tai būtų sunkiai pakeliama našta.
„Tada bus vėl kalbamasi su kolektyvu“, – derėtis svarsto direktorius.
V. Mitka tvirtina darantis viską, kad numalšintų įtampą kolektyve. Anot jo, priešiškai nusiteikusi tik dalis darbuotojų – viena pamaina iš keturių.
„Aš ieškau galimybės užtikrinti tą dialogą, bei jei antroji pusė neatsakys tuo pačiu, bus labai sunku“, – sako V. Mitka.
Naujausiais „Sekundės“ duomenimis STT Panevėžio valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo V. Mitkos piktnaudžiavimo tarnyba Panevėžio greitojoje.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
