Eismo specialistai sako, kad baudos nebepadeda sutramdyti neatsakingų vairuotojų .
Lygiai prieš mėnesį – birželio 21 dieną – Lietuva Briuselyje buvo apdovanota už ženkliai sumažintą eismo nelaimėse žuvusių asmenų skaičių. Tačiau kone nuo tos dienos eismo įvykių statistikos rodyklė ėmė svirti į tamsiąją pusę. Susisiekimo ministerija ruošiasi inicijuoti griežtesnes bausmes kelių chuliganams. Tačiau eismo specialistai įspėja, kad pokyčių nebus, kol nepasikeis vairuotojų mentalitetas.
Europos transporto saugumo tarnyba birželį paskelbė, kad Lietuva – viena iš pirmaujančių ES valstybių mažinant eismo įvykiuose žuvusių žmonių skaičių. Pernai Lietuvoje žuvo 300 žmonių – tai yra 58 procentais mažiau nei prieš dešimtmetį.
Tačiau 2011 m. statistika vėl grasina grąžinti Lietuvą į šalių, kuriose įvyksta ypač daug tragiškų eismo nelaimių, sąrašą. „Karas keliuose vėl grįžta. Tuo nesunku įsitikinti pažvelgus į naujausius statistikos duomenis“, – neslėpė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, iki šiandien per 2011 m. keliuose žuvo 152 žmonės. Pernai tuo pačiu metu žuvusiųjų buvo 143. Šių metų birželį keliuose žuvo 31 žmogus – dešimčia daugiau, nei praėjusių metų birželį.
Tačiau bendras avarijų ir sužeistųjų skaičius per pirmąjį šių metų laikotarpį, lyginant su pernai, sumažėjo 10 procentų. Taigi nors avarijų Lietuvoje mažėja, jų padariniai yra tragiškesni. Tai akivaizdu pažvelgus ir į šių metų liepos mėnesio įvykių suvestinę. Vien pirmąją liepos savaitę avarijos keliuose nusinešė 5 žmonių gyvybes, liepos 8 – 14 dienomis keliuose žuvo 3 žmonės.
Juodesnė ir daugelio atskirų apskričių avaringumo statistika. Per pirmąjį šių metų pusmetį tik Marijampolės ir Panevėžio apskričių keliuose žuvo mažiau žmonių, nei per praėjusių metų pirmąjį pusmetį. Likusiose aštuoniose apskrityse žuvusiųjų skaičius išaugo. Ypač tragiškų nelaimių padaugėjo Alytaus apskrityje: pernai per pirmąjį pusmetį avarijose žuvo 2 žmonės, o šiemet per tą patį laikotarpį – 9.
Ketina didinti baudas
Susisiekimo ministro E. Masiulio nuomone, tragiškų nelaimių keliuose skaičius signalizuoja, kad dabartinių priemonių vairuotojams drausminti jau nebepakanka. Todėl ministerija ruošia naujų priemonių planą. Pasak E. Masiulio, bus siūloma keisti kai kurias kelių eismo taisykles bei Baudžiamojo kodekso straipsnius.
„Mes matome tam tikrus segmentus, kuriuos būtina drausminti, pavyzdžiui, kelių recidyvistus. Tai žmonės, kurie nuolat piktybiškai pažeidinėja kelių eismo taisykles. Manau, kad efektyviau būtų didinti finansines bausmes, nei vėl grąžinti baudos balų rinkimo sistemą“, – IQ.lt teigė E. Masiulis.
Vėl grąžinti baudos balų rinkimo sistemą birželį pasiūlė Policijos departamentas. Pasiūlymui pritarė ir Valstybinė eismo saugumo komisija. Tačiau E. Masiulis mano, kad reikėtų didinti pinigines baudas ne pirmą kartą prasižengiantiems pažeidėjams. Pavyzdžiui, pirmą kartą viršijus greitį reikėtų sumokėti 200 litų, antrą – 400 litų, trečią – 800 litų dydžio baudą.
Susisiekimo ministerija pateikti naują drausminimo priemonių planą Vyriausybei planuoja rudens pradžioje. E. Masiulis vylėsi, kad naujosios priemonės įsigalios šių metų pabaigoje.
Buvęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius mano, kad kurį laiką sėkmingai karo keliuose problemas sprendusi Lietuva užmigo ant laurų.
„Jei sumažėjo žuvusiųjų avarijose skaičius, tai nereiškia, kad jau galima atsipalaiduoti. Lietuvoje gerokai sumažėjo eismo saugai skirtos socialinės reklamos, mažiau programų švietimo įstaigose. Jau imta ir keisti įstatymus: kalbu apie siūlymą atsisakyti laikinųjų vairuotojų pažymėjimų. Tačiau avarijose ir taip daugiausia žūsta jaunų žmonių“, – teigė Seimo narys A. Butkevičius.
Jo nuomone, sutramdyti karą keliuose Lietuvai prireiks dar dešimtmečio.
Kaltina požiūrį
Vairuotojų mentalitetą, o ne nekokybiškus kelius ar neefektyvias bausmes pirmiausia paminėjo ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) Eismo saugumo skyriaus vedėjas Egidijus Skrodenis. Jis atkreipia dėmesį, kad avarijų ir šiemet įvyksta mažiau, tačiau jos skaudesnės.
„Tai liudija, kad nelaimių priežasčių reikia ieškoti ne keliuose. Yra ir kitų faktorių: pavyzdžiui, itin prasta automobilių būklė. Pirkdami automobilį žmonės žiūri į ratlankius, garso aparatūrą, bet nekreipia dėmesio, ar automobilyje yra oro pagalvės. Iš užsienio atvežamas metalo laužas, iš kurio Lietuvoje padaromi automobiliai“, – sakė E. Skrodenis.
Pasak jo, Lietuvos vairuotojai per kelerius metus priprato prie numatytų baudų ir joms pasiruošė.
„Yra žmonių, kurie tiesiog iš anksto žino, kiek per mėnesį pinigų jiems reikės skirti baudoms. Jie nemąsto, kad tuos pinigus galėtų skirti kitoms reikmėms. Galų gale – kad rizikuoja savo ir kitų gyvybe. Kiek žmonių, pamatę prie vairo sėdantį girtą kaimyną, jį sudraudžia? Vienetai. Dauguma linkę pateisinti – esą netoli važiuos, nieko neatsitiks“, – sakė E. Skrodenis.
Intensyviau drausminti vairuotojus sostinėje griebtasi jau dabar. Pavyzdžiui, nuo liepos 1-osios Vilniuje vėl ėmė veikti visi kilnojamieji greičio matuokliai. Tačiau Eismo priežiūros tarnybos viršininkas Gintaras Aleksandravičius nemano, kad bausmės už greičio viršijimą ar vairavimą išgėrus gali iš esmės pakeisti kraupių nelaimių statistiką.
„Vairuotojai galvoja apie tai, kaip jiems sumokėti baudą arba jos išvengti. Tačiau jie negalvoja apie pasekmes. Negalima eismo problemų prilyginti vien vairuotojų ir policininkų problemoms. Žmonėms apskritai stinga pakantumo ir pagarbos, o tai puikiai atsispindi ir už vairo“, – teigė G. Aleksandravičius.
Jo nuomone, dramatizuoti situacijos dėl pastarųjų mėnesių statistikos Lietuvoje neverta. Esą iki metų pabaigos statistika dar gali pasikeisti ir į gerąją pusę. Vis dėlto, pasak G. Aleksandravičiaus, visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad lietuviai yra linkę nepaisyti kelių eismo taisyklių.
„Ne vienoje konferencijoje girdėjau, kad eismo dalyvių kontrolė baudomis – pigiausias, bet ne efektyviausias būdas sprendžiant eismo saugumo problemas. Aišku, nereikia nuvertinti ir baudų sistemos poveikio. Galima didinti ir patruliuojančių policininkų skaičių, gąsdinti baudomis. Tačiau mes tapsime policine valstybe“, – sakė G. Aleksandravičius.
