Gyventojams dejuojant dėl ilgų eilių pas gydytojus, šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė užsimojo įvesti tvarką. Ji siūlo nustatyti terminus, per kiek laiko ligoniai turi sulaukti pagalbos, o jų nesilaikančioms gydymo įstaigoms kirsti per kišenę.
Rugpjūčio 3 dieną milžiniškos eilės prie Konsultacijų poliklinikos nusidriekė dėl įstaigos kaltės. Tai pripažino Respublikinės Panevėžio ligoninės administracija. U.Mikaliūno nuotr.
Prezidentė inicijavo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo papildymą ir pataisas, kuriose būtų numatyta, kad skubi pagalba turi būti suteikta per parą, vizito pas šeimos gydytoją pacientas turi laukti ne ilgiau kaip savaitę, gydytojo specialisto konsultacijos – ne ilgiau kaip mėnesį.
Ne ilgiau turėtume laukti ir brangių, valstybės apmokamų tyrimų. Planinė pagalba stacionare turėtų būti suteikta ne vėliau kaip per 2 mėnesius.
Jeigu poliklinika ar ligoninė pažeistų šiuos terminus – paslaugą suteiktų vėliau, ligonių kasos už tai jai nesumokėtų. Išskyrus tuos atvejus, kai pacientas pageidavo patekti pas konkretų specialistą ir nenorėjo kreiptis į kitą tos pačios srities gydytoją.
Prezidentės užmojis pagreitinti ligonių patekimą pas gydytojus ir ištyrimą sulaukė medikų pritarimo, tačiau gydytojai teigia, kad ir vėl pradedama ne nuo to galo.
„Dabar mes gąsdinami, kad per nustatytą laiką nepriėmę, neištyrę paciento sulauksime sankcijų. Gal reikėtų pradėti ne nuo gąsdinimų, o nuo analizės, kodėl eilės yra ilgos. Lengviausia apkaltini gydymo įstaigas, bet problemos esmė ne jos“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė.
Antrinio lygio paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos baksnoja į kvotas – jos negali suteikti daugiau paslaugų, nei metų pradžioje sutarė su ligonių kasomis.
„Prezidentės idėja graži ir sveikintina, bet, kad ji virstų kūnu, reikia papildomų lėšų PSDF biudžete, peržiūrėti tam tikrų ligų algoritmus, kad pacientams dėl vaistų nereikėtų kelis kartus lankytis pas konsultantą“, – komentavo Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) direktorius Jonas Narbutas.
Panevėžio poliklinikos direktorė I. Čeilitkienė sako, kad turėdami 800– 1000 pacientų gydytojai turėtų tenkintis varganu atlyginimu.
Spartuoles žada skatinti
Ir dabar teisės aktuose numatyti terminai, per kuriuos gyventojai turi patekti pas gydytojus. Pavyzdžiui, lėtine liga sergantis asmuo jai paūmėjus pas šeimos gydytoją turi patekti per 5 kalendorines dienas nuo kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dienos. Tačiau teisės aktai nenumato atsakomybės gydymo įstaigoms, nesilaikančioms numatytų terminų.
Todėl kartais konsultacijų, tyrimų ar planinių operacijų, procedūrų tenka laukti ir kelis mėnesius. Tiek konsultantų, tiek šeimos gydytojų prieinamumas ypač pablogėja vasarą, jiems atostogaujant.
Minėto įstatymo pataisose siūloma, jei gydymo įstaiga neturi galimybės suteikti pacientui paslaugos per nustatytą terminą, ji turi jam rekomenduoti kitą gydymo įstaigą, kur žmogus gali gauti reikiamą pagalbą.
Taip pat siūloma įvesti gydymo įstaigų reitingą, kad gyventojai žinotų, kokios jose eilės, kiek reikia laukti pas konkretų gydytoją, ir panašiai.
Dabar šį tą panašaus bando daryti ligonių kasos, atliekančios eilių sveikatos priežiūros įstaigose monitoringą. Kiekvieno mėnesio 10 dieną jos privalo pateikti informaciją, kiek reikia laukti vizito pas jose dirbančius specialistus.
Pasižiūrėjus į internete skelbiamas laukimo pas šeimos gydytojus ir konsultantus trukmės lenteles bei apsilankius poliklinikose, akivaizdu, kad gydymo įstaigų nurodyti skaičiai, švelniai tariant, nelabai atitinka tikrovės.
Jei gyventojai pas šeimos gydytoją patektų ne vėliau kaip per 5 dienas, o pas daugumą specialistų (chirurgus, endokrinologus, kardiologus, echoskopuotojus ir kt.) – per 0 – 7 dienas, kaip savo ataskaitose skelbia gydymo įstaigos, tikriausiai prezidentei nereikėtų inicijuoti įstatymo pataisų, numatančių gydymo įstaigų atsakomybę.
„Ta informacija tėra vienos dienos veidrodis ir neatspindi realios situacijos“, – sutinka J. Narbutas.
Gydymo įstaigas, kurios sugebės pacientams suteikti paslaugas per trumpesnį laiką, nei numatyta terminuose, siūloma finansiškai skatinti. Tai būtų daroma nuo 2017 metų gruodžio.
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, viešai komentuodama prezidentės siūlymus dėl eilių, pareiškė pritarianti siūlymui neapmokėti gydymo įstaigoms už paslaugas, kurių pacientams tenka laukti ilgiau, nei būtų numatyta įstatyme. Bet nepritaria siūlymui skatinti spartuoles.
Negali užsidirbti normalaus atlyginimo
Panevėžio poliklinikos direktorė I. Čeilitkienė sako, kad pas vienus šeimos gydytojus galima patekti kitą dieną, o pas kitus reikia laukti ir 3 savaites.
„Kuo daugiau pacientų turi gydytojas, kuo jo apylinkėje daugiau garbingo amžiaus žmonių, tuo pas jį ilgesnės eilės“, – teigė poliklinikos vadovė .
Pasak jos, šeimos gydytojai mielai aptarnautų 800–1000 pacientų ir jiems nereikėtų laukti eilėje ilgiau kaip dieną ar kelias, jei atvejis neskubus. Tačiau tokiu atveju gydytojai užsidirbtų tik, anot jos, apgailėtiną – maždaug 600 eurų – algą neatskaičius mokesčių, o su jais dirbančios slaugytojos – apie 300 eurų neatskaičius mokesčių.
Todėl dabar dauguma šeimos gydytojų aptarnauja gerokai didesnį skaičių pacientų, o kai kurie ir maksimalų – 1500 tūkst. Dirbantys daugiau kaip vienu etatu medikai turi ir 1800–1900 pacientų.
Vienu etatu dirbantis gydytojas per 7,42 val. trukmės darbą priima 22–23 pacientus.
„Yra ir daugiau priežasčių, kodėl pas šeimos gydytojus eilės: didelis visuomenės ligotumas, nemažai laiko atimantis receptų rašymas, prevencinės programos ir kt.“, – vardijo I. Čeilitkienė.
Poliklinika klaidą ištaisė
Panevėžio konsultacijų poliklinika rugpjūtį pacientams pateikė akibrokštą. Siuntimus pas įvairių specialybių gydytojus turintiems ligoniams buvo pasakyti ateiti registruotis tą pačią dieną – rugpjūčio 3-iąją.
Tą dieną nuo 6 val. ryto prie įstaigos ėmė rikiuotis žmonės, o prieš 9 val. eilė jau buvo nusidriekusi beveik iki gatvės. Pacientai piktinosi tokia netvarka, skundėsi, kad pas specialistus nebuvo registruojama liepą.
Žmonės skaičiavo, kad užsiregistravę rugpjūtį pateks tik rugsėjį ar dar vėliau.
Konsultacijų poliklinikos vedėja Laima Sakalauskienė šią savaitę atostogauja. Laikinai Respublikinei Panevėžio ligoninei vadovaujanti Violeta Smilgienė patikino, jog problema jau išspręsta – pacientai registruojami pas specialistus iki pat gruodžio mėnesio, didelių eilių nėra.
Iš tiesų, internetinė registracijos sistema vakar rodė, kad ilgiau kaip mėnesį nereikia laukti nė pas vieną konsultantą, o pas kai kuriuos gydytojus galima patekti kad ir kitą dieną ar per savaitę. Tiesa, jeigu pacientui nesvarbi mediko pavardė.
Pavyzdžiui, iš 15 Konsultacijų poliklinikoje dirbančių akių ligų gydytojų vakar talonų visai nebuvo pas 13 specialistų, pas vieną buvo likęs tik vienas talonas, o dar pas vieną – 58 talonai.
V. Smilgienė tvirtina, kad įstaiga jau dabar „telpa“ į prezidentės siūlomus terminus.
„Jeigu matysime, kad eilės ilgėja, gydytojai ilgiau dirbs šeštadieniais. Kai buvo susidariusi ilga eilė atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimą, jį pradėjome atlikti ir šeštadieniais“, – kalbėjo ji.
Reikėtų daugiau pinigų
Panevėžio TLK direktorius J. Narbutas sako, kad gydymo įstaigų pajėgumai didesni, nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto galimybės.
„Jeigu PSDF biudžetas būtų padidintas, pavyzdžiui, valstybė už savo lėšomis draudžiamus asmenis daugiau mokėtų, gydymo įstaigos tikrai galėtų suteikti paslaugų didesniam skaičiui žmonių ir šitaip sutrumpintų eiles“, – kalbėjo jis.
Panašiai buvo išspręsta milžiniškų eilių pas endokrinologus problema. Ligonių kasoms pasižadėjus apmokėti daugiau šių specialistų paslaugų, gydymo įstaigos bemat įdarbino daugiau specialistų.
Kita vertus, anot direktoriaus, reikėtų peržiūrėti apsilankymų pas konsultantus tvarką, kad būtų išvengta nereikalingų vizitų.
„Konsultantai turi konsultuoti, o ne gydyti. Tai turėtų daryti šeimos gydytojas. Dabar gi specialistai ne tik konsultuoja, bet ir gydo. Reikėtų peržiūrėti ligų ir būklių algoritmus. Galbūt žmogui laikinam nedarbingumui nustatyti nebūtina apsilankyti pas tiek daug gydytojų, kaip yra dabar. Gal nereikėtų apsilankyti pas kardiologą ar endokrinologą n kartų, kad jis galėtų išrašyti reikalingų kompensuojamųjų vaistų. Vien baudos ir sankcijos problemos neišspręs“, – mano J. Narbutas.
Inga SMALSKIENĖ
