Didžiojoje Britanijoje kilęs triukšmas dėl galimo manipuliavimo tarpbankinėmis palūkanų normomis iš postų jau išvertė bent tris aukštas pareigas ėjusius bankininkystės milžinės „Barclays“ darbuotojus. Tačiau skandalo aukų gali būti ir daugiau – į jį įsuktas „Barclays“ paskui save tempiasi Didžiosios Britanijos centrinį banką.
Mažiau nei prieš savaitę bankas „Barclays“ buvo nubaustas rekordine 290 mln. svarų sterlingų (1,247 mlrd. litų) bauda už mėginimą manipuliuoti LIBOR palūkanų normomis. Nuo pastarųjų priklauso paskolų kaina bankų klientams. Pareigūnams skyrus didžiulę baudą, jau kitą dieną „Barclays“ akcijų kaina smuko 15 procentų.
Dėl galimų pažeidimų tyrimas atliekamas dar bent 12 pasaulio bankų, kurie, kaip įtariama, sutartinai bandė paveikti LIBOR rodiklį.
Palūkanų normų skandalas Didžiojoje Britanijoje įsižiebė kaip tik tuo metu, kai gyventojų pyktis ir nepasitikėjimas bankais yra smarkiai išaugęs. Bankai smarkiai kritikuojami dėl savo vaidmens per pastaruosius kelerius metus besitęsiančią ekonomikos ir finansų krizę.
Žibalo į ugnį pila ir britų politikai bei žiniasklaida, atvirai kritikuojantys paviešintus bankininkų susirašinėjimus, kuriuose jie vieni kitus kviečia pakelti po taurę šampano už suklastotus skaičius. Pabrėžiama, kad tai – netoleruotino elgesio pavyzdys sektoriuje, kuris sunkmetį atlaikė tik dėl mokesčių mokėtojų suteiktos paramos.
Pareigūnai įtaria, kad duomenys apie skolinimosi kainą galėjo būti klastojami ketverius metus – iki 2009-ųjų. Kai kurie bankų klientai iš to esą galėjo turėti naudos, o kai kurie – nuostolių. Taip pat svarstoma, kad bankininkai galėjo manipuliuoti palūkanų norma tam, kad pasipelnytų iš rizikos draudimo sandorių.
Didžiosios Britanijos pareigūnų atliekamame tyrime, kaip skelbiama, itin kreipiamas dėmesys į tai, kas bankuose vyko 2008-aisiais, kai pasaulinę finansų rinką į gilią krizę įstūmė JAV banko „Lehman Brothers“ griūtis.
Kilęs skandalas iš postų išvertė tris aukštas pareigas ėjusius „Barclays“ darbuotojus. Pirmasis atsistatydino banko direktorių tarybos pirmininkas Marcusas Agiusas. Jo pavyzdžiu pasekė „Barclays“ Didžiojoje Britanijoje generalinis direktorius Bobas Diamondas ir operacijų vadovas Jerry del Missieris.
B. Diamondas trečiadienį stojo prieš Didžiosios Britanijos parlamento žemųjų rūmų Iždo išrinktąjį komitetą. M. Agiusas į komiteto klausimus atsakys ketvirtadienį.
Tačiau „Barclays“ jau iki to laiko spėjo užimti gynybines pozicijas ir pareikšti, kad palūkanų normomis manipuliavo ne tik jie, ir paskui save timptelėti Didžiosios Britanijos centrinį banką. Į skandalą klimpsta ir centrinio banko valdytojo pavaduotojas Paulas Tuckeris bei kiti aukšti šalies pareigūnai – „Barclays“ paviešintame dokumente nurodoma, kad jie žinojo apie palūkanų normų klastojimą ir tai toleravo.
LIBOR yra vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai yra pasiruošę skolinti lėšas kitiems bankams JAV doleriais, eurais ir kitomis pagrindinėmis pasaulio valiutomis. Šias palūkanų normas apskaičiuoja Britų bankų asociacija, remdamasi Londone veikiančių bankų apklausos duomenimis.
Galima svarstyti kitokį VILIBOR apskaičiavimą
Vidutinės tarpbankinės palūkanų normos VILIBOR, už kurias Lietuvos komerciniai bankai pasirengę paskolinti lėšų litais kitiems bankams taip pat apskaičiuojamos remiantis apklausos duomenimis. Skaičiuojamos ir skelbiamos 1 nakties, 1 savaitės, 2 savaičių, 1 mėnesio, 3 mėnesių, 6 mėnesių ir 1 metų VILIBOR.
Minėtoje apklausoje pastaruoju metu dalyvauja šeši mūsų šalyje veikiantys bankai: DNB, „Nordea“, SEB, „Swedbank“, Šiaulių bankas ir Ūkio bankas. Didžiausia ir mažiausia užfiksuota palūkanų normos atmetamos, o pagal likusias apskaičiuojamas aritmetinis vidurkis.
Kaip teigiama, Lietuvos banko (LB) IQ atsiųstame komentare bankų sąrašas kiekvieną ketvirtį peržiūrimas – taip užtikrinama, kad jame būtų tik aktyviai veikiantys bankai. Būtent ši sąlyga esą sukuria prielaidą manyti, kad teikiamos kotiruotės yra realios ir patikimos. Vis dėlto prievaizdas teigia, kad būtų galima svarstyti ir kitokią nei dabartinė tarpbankinių palūkanų normų skaičiavimo ir priežiūros metodiką.
„Galėtų būti svarstomas netgi daugiašalis VILIBOR priežiūros komitetas, kuriame dalyvautų LB, komercinių bankų asociacija, Vartotojų teisių gynimo atstovai, bankų klientus vienijančios ar kitos asocijuotos struktūros. Tačiau kad ir kokiu būdu būtų skaičiuojamas VILIBOR, iš esmės jo lygį apsprendžia bendra ekonomikos padėtis ir finansinis stabilumas“, – teigiama LB komentare.
Europos valstybėse tarpbankinės palūkanų normos nustatomos įvairiai. Baltijos šalyse šį indeksą skaičiuoja ir skelbia centriniai bankai. Palūkanų eurais indeksą EURIBOR skelbia Europos bankų asociacija. Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Čekijoje, kitose valstybėse skaičiuojant tarpbankinių palūkanų normas dalyvauja ir asocijuotos struktūros.
