Jauni, veržlūs ir greiti.
Matydami šiandienės „Barcelona“ futbolo komandos žaidimą daug kas tvirtina, kad tai yra visų laikų geriausia ekipa. Bet ar taip yra iš tiesų? IQ nutarė pažvelgti į Europos futbolo praeitį ir surasti didingų komandų bei įsitikinti, ar katalonai iš tiesų yra stipriausi ir žaidžia geriausią futbolą istorijoje. Pažvelgėme į Europos klubinį futbolą nuo pat 1955 m., rėmėmės skaičiais ir to meto ekspertų komentarais.
Jeigu vertintume vien skaičius, pamatytume, kad „Barcelona“ žvelgiant iš istorijos perspektyvos nėra labiausiai dominuojanti Europos klubinio futbolo pasaulyje. Žurnalistas Miguelis Delaney nutarė kiekybiškai įvertinti Europos futbolo klubų dominavimą savo laikotarpiu. Jis skyrė balus už kiekvieną laimėtą trofėjų, vietą savo lygoje, taip pat – papildomus balus už tęstinius laimėjimus, kurie pasiekiami metai iš metų.
Pagal žurnalisto sukurtą metodiką labiausiai dominavęs savo epochoje klubas yra Nyderlandų „Ajax“ (1965–1973 m.). Šių laikų „Barcelona“ užima 4 vietą. Amsterdamo, Madrido bei Liverpulio klubai savo laiku buvo daug didesnė jėga nei šiandienė Josepo Guardiolos vadovaujama ekipa. Šių klubų pergalių serijos ir vienas po kito laimėti trofėjai jiems leido traiškyti priešininkus nepaliekant šiems jokių vilčių (žr. 1 lentelę).
Remiantis UEFA laimėjimų statistika, pats tituluočiausias visų laikų klubas Europoje yra Italijos „Milan“. Jeigu vertintume tik laimėjimus Čempionų lygoje, daugiausia kartų nugalėtojų taurę virš savęs kėlė Madrido „Real“ futbolininkai. „Barcelona“ dar turi laimėti ne vieną trofėjų, jei nori aplenkti Silvio Berlusconi ekipą iš Milano (žr. 2 lentelę).
Vertinant pagal pergalių koeficientą Europos turnyruose, didžiausi katalonų priešininkai – seni geri pažįstami iš Madrido. Pagal šį rodiklį Ispanijos sostinės klubas juos lenkia (56,05 proc. prieš 55,29 proc.). Tačiau „Barca“ yra daugiausia rungtynių laimėjusi ekipa Europoje (251 pergalė). Nors pastarieji duomenys skiriasi įvairiuose šaltiniuose (priklausomai nuo vertinamų turnyrų skaičiaus), galima užtikrintai teigti, jog „Barcelona“ yra viena daugiausia mačų laiminti komanda Senajame žemyne (žr. 3 lentelę).
TFSIF paskelbė pastarųjų 20 metų (nuo 1991 iki 2010 m.) geriausių pasaulio futbolo klubų reitingus. Ji analizavo ekipų rezultatus šalies bei tarptautiniuose turnyruose, metodiškai tiksliai juos apdorojo ir suteikė taškus už kiekvieną laimėjimą. Išvydus rezultatus stebėtis nėra pagrindo – pirmoje vietoje įsitvirtinusi Katalonijos ekipa (žr. 4 lentelę).
Naujos kartos komandos
Visa tai – sausa statistika, kuri neapima realaus indėlio į futbolą, neparodo, kaip viena ar kita komanda papildė populiariausią žaidimą pasaulyje. Todėl įdomu ir paskaityti to meto spaudą, buvusių žaidėjų prisiminimus.
1953–1960 m. Madrido „Real“ (laimėjo 5 Europos klubų ir 4 šalies čempionatus) buvo vadinama „baltąja komanda iš kitos planetos“. Didžiausios jų žvaigždės Alfredo Di Stefano, Ferencas Puškašas, Miguelis Munozas kūrė spektaklį stadione, propagavo atakuojantį futbolą ir išmokė pasaulį žaisti. Karališkojo klubo garbės prezidentu iki šiol tebėra tuometės komandos simbolis, gyva legenda – argentinietis A. Di Stefano. Galbūt ateityje „Barcelona“ klube toks bus Lionelis Messi?
1959–1968 m. buvo Eusebio ir jo „Benfica“ klubo epocha (2 Europos klubų ir 7 šalies čempionų titulai). Visa to meto klubo karta buvo vadinama Europos brazilais su aiškiu puolimo mentalitetu ir savo užaugintomis žvaigždėmis. Daugelis to meto apžvalgininkų išskiria portugalų puolimą, kuris visus versdavo aikčioti.
1965–1973 m. atėjo Johanas Cruyffas ir Johanas Neeskensas su „Ajax“ komanda (3 Europos ir 6 šalies čempionų titulai). Treneris Rinusas Michelsas savo supertalentus išmokė žaisti intensyvų, žaidėjų judėjimu ir priešininkų spaudimu kiekviename kvadratiniame metre pasižymintį futbolą, vėliau pavadintą „totaliniu“. Šį žaidimo braižą jie perkėlė ir į šalies rinktinės lygį, kuri du kartus iš eilės dalyvavo Pasaulio čempionatų finaluose.
1971–1976 m. buvo Miuncheno „Bayern“ laikas (po 3 Europos ir šalies čempionų titulus). Aukščiau paminėti klubai nustebino pasaulį savo puolimu, intensyvumu, o vokiečiai, priešingai – savo klampiu žaidimu, paremtu gynyba. Daugelis to meto ekspertų kaltino „Bayern“ dėl akiai nepatrauklaus, neretai sėkme paremto žaidimo. Tačiau bet kokiu atveju Franzas Beckenbaueris, Karlas-Heinzas Rummenigge, Gerdas Mulleris ir komanda parodė, kad galima laimėti, pasiekti tikslą ne tik puolant, bet ir sumaniai ginantis.
1975–1984 m. – neabejotinas „Liverpool“ dominavimas (4 Europos ir 7 šalies čempionų titulai). Komandos maestro Kevinas Keeganas su tokiais kolegomis kaip Kenny Dalglishas, Graeme’as Sounessas priversdavo iš nevilties verkti visą Senąjį žemyną. Komanda pasižymėjo neeiline kantrybe, gynyba ir sugebėjimu išnaudoti priešininkų klaidas. Dėl šių išskirtinių savybių niekas tuo metu jiems negalėjo prilygti.
1990–1995 m. Arrigo Sacchi įdiegta ir Fabio Capello išpuoselėta „Milan“ mašina triuškino visus, pasitaikiusius kelyje (laimėti 2 Europos klubų ir 3 šalies čempionatai). Pats trofėjų skaičius per 5 dominavimo metus nėra įspūdingas, tačiau kaip jie žaidė…
2008–2011 m. visus iš kelio šluoja „Barcelona“ (jau laimėti 2 Europos ir 3 šalies čempionų titulai). Olandas Frankas Rijkaardas padėjo pamatus, pristatė pasauliui L. Messi, o viską ištobulino ir pergales pratęsė katalonas P. Guardiola. Kamuolio kontrolė, perdavimai, žaidėjų judėjimas su ir be kamuolio – visa tai išskiria dabartinę „Barcelona“ ekipą iš visų kitų. Tai labiausiai šiuo metu spindinti ekipa pasaulyje, kuriai prilygsta nebent „Manchester United“, tiesa, nepasižymintis tuo išskirtinumu, kurį dovanoja Katalonijos simbolis. L. Messi, Xavi, Andresas Iniesta, Carlesas Poyolis yra tie kertiniai akmenys, kurie kuria nuostabų „Tiki-taka“. Be visa ko, visi jie užauginti būtent „Barcelona“ klubo. Šia strategija išsiskiria nemaža dalis didingų praeityje komandų.
Tarsi vėjo gūsis
Žvelgdami iš istorijos perspektyvų galime matyti, kad „Barca“ yra tarsi gaivus vėjo gūsis, grąžinęs į Europos stadionus puolimu paremtą futbolą. Žiūrovai buvo pavargę nuo taktiškai nepriekaištingos gynybos, drausmės. Norėjosi naujo, šviežio, jauno, veržlaus, puolančiojo žaidimo.
Tačiau grįžkime prie pagrindinio mūsų klausimo – ar „Barcelona“ yra visų laikų stipriausias klubas? Įvertinus visus faktus, komentarus tenka pripažinti – ne. Iki pačių geriausių dar toli. P. Guardiolos auklėtiniai dar turi laimėti kelis šalies čempionatus, bent jau 5 Čempionų lygos trofėjus, kad prilygtų „Real“ ir „Milan“.
Galbūt per visą futbolo istoriją „Barcelona“ dar nėra pati pačiausia, tačiau nereikia pamiršti, kad ji istoriją kuria šiandien. Ir mes esame liudininkai.
Rytis Davidovičius
