Įkainiai didėja
Finansinės paslaugos gyventojams šiemet gegužę, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, pabrango beveik 10 procentų. Po sausa statistika slepiasi kasdienybė: už kiekvieną įmoką ar lėšų pervedimą, kurie atliekami bankuose, reikia mokėti vis daugiau.
Daugelis bankų klientų pervedimus atlieka internetu – tai yra pigiau ir greičiau nei bankų filialuose, tačiau ir jiems kelia nerimą augantys operacijų įkainiai. Mokesčiai už litų pervedimą internetu į savo sąskaitas tame pačiame banke ar į sąskaitas kituose bankuose svyruoja nuo 80 centų iki 1,2 lito. Jei per mėnesį atliekami keli pervedimai, mėnesio mokesčiai bankams siekia kelis litus, per metus ši suma išauga iki keliasdešimties litų.
Operacijos grynaisiais pinigais komerciniuose bankuose gerokai pabrango dar praėjusiais metais. Už įmoką grynaisiais pinigais bankų skyriuose tenka papildomai pakloti 2-4 litus. Šių įkainių didinimą bankininkai motyvavo tuo, kad siekia įpratinti klientus naudotis mokėjimo kortelėmis bei internetinėmis paslaugomis ir taip sumažinti eiles bankuose.
Lietuvos banko duomenimis, operacijų negrynaisiais pinigais skaičius ir jų vertė pastaraisiais metais sparčiai didėja. Praėjusiais metais, palyginti su 2004-aisiais, mokėjimų internetu padaugėjo 68 procentais, telefonu – 60, debeto pervedimų – 23,5, mokėjimų banko kortelėmis – 41,1 procento.
Yra būdų sutaupyti
„Atsiskaitymas tame pačiame banke kainuoja pigiau nei pervedimas į kitą banką. Todėl, jei įmanoma, verta pasistengti, kad siuntėjo ir gavėjo bankas sutaptų“, – aiškino SEB Vilniaus banko prezidento patarėja, šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Ekspertė taip pat siūlė mažinti išlaidas, naudojantis tiesioginio debeto paslauga, kai bankas pats perveda reikiamą sumą iš kliento sąskaitos. Bent kol kas tiesioginis debetas kainuoja mažiau negu atskirai atliekamas kliento pinigų pervedimas internetu.
Banko ekspertės teigimu, atsiskaitymas internetu visada kainuos pigiau nei lėšų pervedimas banko filiale, kai operaciją atlieka banko darbuotojas: Lietuvos komercinio banko filiale už operaciją tenka sumokėti apie 2 litus, o pervedant pinigus internetu – 0,8 lito. Estijoje šis skirtumas siekia net dešimt kartų, ir beveik 100 procentų pervedimų šioje šalyje jau atliekama internetu.
Švedijoje pervedimai internetu nieko nekainuoja, tačiau šios šalies bankai skaičiuoja didesnius nei Lietuvoje komisinius mokesčius už sąskaitos atidarymą, administravimą bei kitas paslaugas.
Elektroninės bankininkystės klientus taip pat stebina tai, kad kai į jų sąskaitą įplaukia lėšų, yra nuskaičiuojamas mokestis už pervedamų lėšų administravimą. Taigi mokestį už operaciją moka ir mokėtojas, ir gavėjas. Komercinių bankų atstovų teigimu, tokia praktika taikoma visame pasaulyje, nes bankai ir pervesdami, ir įskaitydami lėšas patiria administravimo išlaidų.
Pervedimai dar brangs
Bankų analitikų teigimu, bankai priversti branginti paslaugas, nes turi didinti atlyginimus darbuotojams. Rinkoje esą jaučiamas kvalifikuotų bankų specialistų stygius. Vietos pinigų pervedimai šiuo metu yra gerokai pigesni negu tarptautiniai, tačiau tapusi euro zonos nare Lietuva turės suvienodinti mokesčius už atsiskaitymus šalies viduje ir su kitomis euro zonos šalimis. Todėl tikėtina, kad tarptautiniai atsiskaitymai pigs, o vietos – brangs, kol bus suvienodinti.
Paslaugų už įvairias operacijas įkainius komerciniai bankai nustato patys. „Tai laisva rinka, komercinius bankus gali riboti tik konkurencija“, – sakė Lietuvos banko ryšių su visuomene skyriaus vadovas Kęstutis Vanagas. Jis neatmetė galimybės, kad ateityje pervedimai dar labiau brangs, artėdami prie europinių kainų, nes tai esą būtų logiškas integracijos padarinys.
Už bankų paslaugas sumokamų mokesčių problema aktuali visame pasaulyje. Nepriklausomi finansų ekspertai bankų klientams pataria atidžiai išanalizuoti kiekvieno banko siūlomų paslaugų paketą, palyginti siūlomas palūkanas už indėlius, grynųjų pinigų išėmimo iš bankomatų, mokėjimo kortelių aptarnavimo mokesčius, tiesioginio debeto ir kitas paslaugas. Nors už kiekvieną iš šių paslaugų sumokama nedaug, bendra suma per metus neretai pranoksta, pavyzdžiui, palūkanas, gaunamas už banke saugomus indėlius.
Rūta Slušnytė
Nuotr. Paslaugų už įvairias operacijas įkainius komerciniai bankai nustato patys.
