Infliacija, šilumos kainų didėjimas keičia gyventojų įpročius – verčia taupyti ir neišlaidauti. Artėja nelengvas metas ir bankų sektoriui – sumažėjęs vartojamųjų bei būsto paskolų skaičius verčia ieškoti naujų pelno nišų. Alternatyva – daugiabučių namų renovacija. Nors bankai agituoja daugiabučių gyventojus nesnausti ir nelaukti paramos iš valstybės, ekspertai perspėja – daugiabučių gyventojai turi įvertinti savo finansines galimybes, kad paskola be 30-50 proc. valstybės kompensacijos netaptų per didelė našta.
Renovacijos svarba
Pasak „Hansabanko“ Būsto finansavimo departamento direktorės Žanos Kovšovos, apie 60 proc. Lietuvos žmonių gyvena daugiabučiuose namuose, kurių dauguma jau nebeatitinka šiuolaikinio gyvenimo standartų – yra neekonomiški, nepatogūs ir neestetiški. Atnaujinti reikia apie 38,5 tūkst. daugiabučių.
„Skaičiuojama, kad modernizavus daugiabutį namą sutaupoma apie 30–60 proc. šilumos energijos. Tai ypač aktualu nuolat kylant energijos kainoms. Viena pagrindinių problemų, lemiančių lėtą būsto modernizavimo procesą šalyje, yra pačių gyventojų požiūris. Kaip ir individualiems namams, daugiabučiams reikalingos jų gyventojų nuolatinės investicijos. Visgi daugiabučių gyventojai kol kas pasyviai priima bendrus sprendimus“, teigė Ž.Kovšova.
Pasak pašnekovės, renovuoto daugiabučio gyventojai laimi, nes jie moka mažiau už šilumą, taip pat padidėja būsto kaina. Lietuvos nekilnojamojo turto bendrovių duomenimis, nekilnojamojo turto vertė renovuotame name turėtų padidėti 20–30 proc.
Būsto finansavimo departamento direktorė Ž.Kovšova pažymėjo, kad dėl kylančių statybos, remonto, energetinių išteklių kainų gyventojai turėtų suskubti renovuoti daugiabučius namus ir nelaukti valstybės paramos.
„Visgi reikėtų nepamiršti ir apie valstybės teikiamos paramos galimybes. Įgyvendinant daugiabučių namų modernizavimo programą yra numatyta valstybės parama nepasiturinčioms šeimoms ir vienišiems asmenims. Žinoma, gyventojai turėtų objektyviai įvertinti savo bendrijos finansines galimybes ir skolintis atsakingai, kad ateityje nekiltų finansinių problemų. Patariame atlikti kompleksinę renovaciją pasitelkus patikimus rangovus“, siūlė „Hansabanko“ atstovė.
Renovacijos procesas
Daugiabučio namo renovacija apima sienų, stogo apšiltinimą, šilumos vamzdynų tinklo, radiatorių atnaujinimą, langų, durų pakeitimą.
Iš apytiksliai 409 šalies dau-giabučių bendrijų, pateikusių prašymus, šiemet paramos iš valstybės gali tikėtis tik 105 renovacijos laukiantys daugiabučiai. Kompensuojama 30–50 proc. renovacijai išleistos sumos.
„Hansabanko“ Būsto finansavimo departamento direktorės Žanos Kovšovos teigimu, renovacijai apytiksliai skiriama nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių milijonų litų, tačiau maksimali paskolos suma negali viršyti 400 Lt kvadratiniam metrui. Pastebima tendencija, kad daugiabučių bendrijos dažniau skolinasi ne šalies, bet Europos valiuta euru, nes jis yra stabilesnis.
Daugiabučių bendrija privalo kreiptis į konsultacinę bendrovę, kuri atliktų energetinį auditą, parengtų investicinį, techninį projektus, organizuotų rangos konkursą.
Nors daugiabučių renovacijos reglamentavimas reikalauja laiko bei lėšų, anot pašnekovės, vis dėlto didžiausia problema gyventojų iniciatyvos trūkumas.
„Turime atvirai apie tai šnekėti, skatinti gyventojus steigti daugiabučių bendrijas. Nuo sovietmečio likęs įsitikinimas, jog daugiabučio modernizavimu bei renovacija turi rūpintis valstybė, nebeatitinka tikrovės”, teigė Ž.Kovšova.
Bendrovės „Aukštaitijos Ranga” direktorius Petras Brei-melis nurodo, kad renovacijos kaina priklauso nuo daugybės veiksnių.
„Reikia susipažinti su konkrečiu projektu
ir tik tada kalbėti apie kainą. Galiu sakyti, kad vieno kvadratinio metro kaina
bus tokia ar kitokia, bet tai būtų juokinga. Reikia tartis su gyventojais,
kokias medžiagas naudosime ir pan. Ir ne visada pigiausias variantas yra
geriausias. Kartais galime įtarti, kad bendrijos pirmininkas turi savų
interesų“, „Sekundei“ teigė P.Breimelis.
Paskolos našta
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresniojo eksperto Žilvino Šilėno teigimu, natūralu, kad bankai pradėjo orientuotis į daugiabučių renovaciją.
„Bankų paskirtis – teikti paskolas. Juk litas dabar yra vertesnis už litą ateityje. Palūkanos – tai banko pajamos už suteiktą paslaugą. Daugiabučių gyventojai turėtų pasiskaičiuoti, ar paimta paskola netaps našta. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad po renovacijos padidėja būsto vertė, o svarbiausia – sutaupoma šiluma. Ankstesnė renovacijos bėda buvo rangovų trūkumas. Sumažėjus naujų namų statyboms, nenuostabu, kad bendrovės sutelkė dėmesį į daugiabučių renovaciją“, teigė Ž.Šilėnas.
Pasak Panevėžio verslo konsultacinio centro direktorės Akvilės Ramanauskienės, šalies bankai sugriežtino paskolų teikimo tvarką, taip pat jaučiama išaugusi palūkanų norma.
„Anksčiau palūkanų norma buvo 4–5 proc., šiuo metu ji gali siekti net 6–7 proc. Priežastys, dėl kurių bankai pakeitė sąlygas, tos pačios – ekonominė krizė bei infliacija.
Manau, daugiabučių gyventojams imti paskolą renovacijai be valstybės paramos būtų per didelė našta. Pati esu daugiabučio namo pirmininkė ir suprantu, kad renovacija yra reikalinga, bet galbūt kitokiais būdais. Išeitis renovuoti etapais“, „Sekundei“ teigė A.Ramanauskienė.
Pašnekovės teigimu, galbūt bankams ir būtų visai patrauklu, jei daugiabučių bendrijos pasiryžtų imti paskolas.
„Paskola imama juridinio asmens – daugiabučio bendrijos vardu. Jei vienas ar kitas bendrijos narys taps nemokus, paskola vis vien privalės būti grąžinta. Galima manyti, jog pagrindinis bankų pelno šaltinis – paskolų teikimas. Nors, esant dabartinei situacijai – sumažėjus vartojamųjų paskolų bei būsto kreditavimui, pagrindinėms banko pajamoms, nesiryžčiau teigti, kad bankai taikosi į daugiabučių renovacijos rinką“, komentavo Verslo konsultacinio centro direktorė.
Renovacija Panevėžyje
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Panevėžio regiono padalinio vyriausiasis specialistas Gražvydas Gaidamavičius nurodo, kad Panevėžio regiono padalinys yra gavęs 199 daugiabučių namų projektus. Jau atlikti 123 namų renovacijos darbai, išmokėta valstybės parama. Kiti projektai laukia įgyvendinimo bei vyriausybės lėšų.
Pasak Danutės g. 5-ojo namo bendrijos pirmininkės Gitanos Mileikaitės, banko paskola be valstybės kompensacijos žmonėms finansiškai būtų per sunki.
„Paskola be valstybinės paramos turbūt labiau orientuota į vidutines bei didesnes pajamas gaunančiuosius. Net ir tikintis gauti kompensaciją 50 proc. išlaidų, bendrijos pirmininkui buvo sudėtinga įtikinti daugiabučio gyventojus atnaujinti bei apšiltinti pastatą. Žinoma, atsiras bendrijų, kurios ryšis šimtu procentų grąžinti paskolą, bet jų nebus daug. Šiuo metu renovacijos procesas šalyje yra įstrigęs dėl galimo Vyriausybės sprendimų nestabilumo. Renovacija gyventojams yra naudinga – sumažėja mokesčiai už šildymą, taupomi energetiniai ištekliai“, teigė G.Mileikaitė.
Remigijus MAČIULIS
A.Repšio nuotr. Iš 409 šalies daugiabučių bendrijų,
pateikusių prašymus, šiemet paramos iš valstybės gali tikėtis tik
105-ios.
